Hormūzo rizika brangina draudimą

Hormūzo sąsiauris neuždarytas. Tačiau laivų savininkai, draudikai ir bankai jį faktiškai siaurina po vieną komercinį sprendimą. Per šį siaurą išėjimą iš Persijos įlankos įprastai keliauja apie 20 mln. barelių per dieną (BBC Afrique). JAV ir Irano karinei įtampai didinant kiekvieno reiso riziką, privatūs rinkos dalyviai patys riboja prieigą prie maršruto. Europos energijos sąnaudos kyla net ir nesant formaliai blokadai.

Kapitonai laukia, draudikai pervertina riziką, Europa moka

Graikijos valdomi laivai rodo bendrą modelį. Dalis operatorių atsisakė JAV koordinuojamos plaukimo schemos, o apie devyni Graikijos SGD laivai liko Persijos įlankoje, užuot rizikavę kirsti sąsiaurį (Capital/Reuters). Į vakarus nuo Hormūzo buvo fiksuota daugiau kaip 130 tanklaivių ir dujovežių, laukiančių sprendimo (OT). Judėję prekybiniai laivai išjunginėjo sekimo atsakiklius ir laikėsi arčiau Omano pakrantės (Politiken). Sąsiauris laivybai atviras, bet kapitonai riziką vertina kaip nebeatitinkančią naudos.

Karo rizikos draudimo įmokos pašoko iki 3–10 % korpuso vertės, kai prieš krizę siekė apie 0,25 % (The National). „Lloyd's Market Association“ atmetė pranešimus, kad draudikai apskritai nustoję teikti polisus: draudimo apsauga prieinama, tačiau eismas sumažėjo, nes įgulos ir laivų operatoriai reisą laiko per pavojingu (LMA). Konteinerių vežėjai įvedė atrankinius užsakymų stabdymus ir skubias priemokas Persijos įlankos uostams (Jordex). VLCC, didžiųjų žalios naftos tanklaivių, momentinės frachto kainos per savaitę pakilo 11,7 % (Sahmino).

Kainų grandinė iki Europos vartotojų

Europai nebūtina netekti konkretaus krovinio, kad poveikis būtų juntamas. Etaloninės rinkos kainą nustato pagal kitą ribinį pakaitinį tiekimą, todėl bet koks tikėtinas Persijos įlankos pasiūlos susiaurėjimas Europos sąnaudas kelia iš karto. TTF artimiausio mėnesio kontraktas, pagrindinis Europos dujų kainos etalonas Nyderlanduose, pasiekė vieno mėnesio aukštumą, nes galimi sutrikimai Persijos įlankoje padidino SGD pasiūlos įtampos lūkesčius (BusinessAM, Investing.com). Viduržemio jūros rafinuotų naftos produktų kotiruotės per savaitę šoktelėjo 12,82–17,08 % (FIGISC). Degalinėse Nyderlandų benzino kaina per dvi savaites pakilo nuo 2,205 € iki 2,297 € už litrą (CBS).

Aplinkinių maršrutų pajėgumai riboti. Vamzdynai ir sausumos keliai gali nukreipti maždaug 3,5–5,5 mln. barelių per dieną iš 20 mln., kurie įprastai plaukia per Hormūzą; SGD atveju panašaus masto pakaitinio kelio nėra (Les Clés du Moyen-Orient). „Eni“ generalinis direktorius Klaudijus Deskalcis šią padėtį pavadino didžiausia krize nuo 9-ojo dešimtmečio, išskirdamas dyzeliną, reaktyvinius degalus ir SGD kaip jautriausius taškus: žaliai naftai perorientavimo galimybių daugiau, rafinuotiems produktams ir dujoms jų trūksta (Corriere della Sera). Į vasarą Europa įžengė turėdama vidutines reaktyvinių degalų atsargas, dengiančias mažiau nei 30 dienų vartojimo (Corriere della Sera).

Europos mandato Hormūzui nėra

ES turi karinę jūrų misiją prekybinei laivybai saugoti: EUNAVFOR ASPIDES Raudonojoje jūroje pridengė daugiau kaip 670 laivų (EEAS). Tačiau ES užsienio politikos vadovė Kaja Kalas sakė, kad valstybės narės nori ASPIDES išlaikyti sutelktą į Raudonąją jūrą. Misijos išplėtimas Hormūzo kryptimi pareikalautų naujo operacinio planavimo ir vieningo ES vyriausybių pritarimo; nė vienas procesas šiuo metu nevyksta (EEAS). Prancūzija turi karo laivų, parengtų Persijos įlankos nenumatytiems atvejams, tačiau užsienio reikalų ministras Žanas Noelis Baro bet kokį lydėjimo ar išminavimo vaidmenį siejo su ramesnėmis sąlygomis ir pakrančių valstybių, įskaitant Iraną, sutikimu (Quai d'Orsay, BFMTV). NATO kolektyvinės gynybos straipsnis, 5-asis, taikomas tik išpuoliams prieš narių teritoriją Europoje ir Šiaurės Amerikoje; Irano smūgiai JAV objektams Bahreine ar Kuveite jo automatiškai neaktyvuotų (NATO Treaty).

Komercinis susiaurėjimas jau virsta Europos sąnaudomis. Kiek giliai jos smogs, matysis ne vien iš oficialių pareiškimų, o iš draudikų rašomų karo rizikos sąlygų, bankų tvirtinamų akredityvų ir prekiautojų atšaukiamų krovinių. Būtent šie dalyviai praktiškai sprendžia, ar Hormūzas veikia, o Europos vyriausybės neturi instrumento jų rizikos apetitui nurodyti.