€44.36 dujos Hormūzo tanklaivių neišjudino

Naftos kainos krito. Paskui jas pajudėjo ir Europos dujos. Akcijų rinkos kilo. Praėjus kelioms valandoms po birželio 14 d. paskelbto JAV ir Irano memorandumo, rinkos sumažino Hormūzo rizikos priedą taip, lyg vienas ginčijamiausių pasaulio laivybos kelių jau būtų grįžęs į įprastą režimą. Tačiau palydovinis laivų stebėjimas tokio judėjimo neparodė. Šią savaitę Europai svarbiausia būtent ši spraga: ką jau įkainojo rinkos ir su kuo dar turi dirbti tanklaivių kapitonai, draudikai bei minų šalinimo komandos.

Kaina pajudėjo. Laivai – ne.

Rinkos reakcija buvo greita ir plati. „Brent“ nafta atpigo maždaug 4–5 %, o Europos TTF dujų indeksas smuko apie 5 %, iki 44,36 €/MWh, skelbia „Baird Maritime“. JAV pareigūnai teigė, kad susitarimas pasirašytas, ir prognozavo, jog eismas sąsiauriu „reikšmingai“ padidės („Reuters“). Europos vartotojams toks kainų judėjimas reiškia mažesnių degalų sąskaitų ir švelnesnio infliacinio spaudimo perspektyvą.

Tačiau „Argus“ duomenimis, AIS sistema, komercinių laivų GPS tipo sekimo tinklas, po pranešimo jokio eismo Hormūze pokyčio nefiksavo. Laivų savininkai laukė formalaus pasirašymo, aiškesnių saugumo garantijų ir to, ko antraštės dar nepateikė: paties susitarimo teksto.

Penki vartai tarp antraštės ir tanklaivio

Memorandumas operaciniu atvėrimu tampa tik per sprendimų grandinę, kurią valdo skirtingi veikėjai. Europa atsidūrusi šios grandinės viduryje.

Pats tekstas dar nepaskelbtas. Prekiautojai, laivų kapitonai ir atitikties specialistai neturi tikslios formuluotės, pagal kurią galėtų priimti sprendimus (CNN, „Iran International“). Vokietijos vyriausybės atstovas Hille'as sakė, kad Berlynas vis dar neturi „patikimų detalių“ apie susitarimą (Bundesregierung).

Sankcijų laikymasis yra komerciniai vartai. Politiniai pažadai patys savaime neatveria bankų ir draudikų atitikties skyrių. Europos bankams, draudikams ir energijos prekiautojams reikia oficialių OFAC, JAV Iždo departamento padalinio, sprendžiančio, kas gali vykdyti su doleriu susietą veiklą su Iranu, išaiškinimų. Tik tada su Iranu susijusius sandorius būtų galima laikyti saugiais (OFAC). Pranešama apie 60 dienų tolesnį etapą, kuris sunkiausius sankcijų ir branduolinės programos klausimus nukelia vėlesniam laikui.

Minų šalinimas yra fiziniai vartai. Jūrų sektoriaus šaltiniai, kuriuos cituoja DW, vertina, kad saugių koridorių išminavimas ir patikrinimas gali trukti 40–50 dienų. Karo rizikos draudimo įmokos, kaip pranešama, vis dar siekia 1–4 % laivo vertės už vieną reisą, kai prieš konfliktą jos nesiekė 0,1 %.

Draudimas yra finansiniai vartai. „Lloyd's Market Association“ teigė, kad karo rizikos draudimas techniškai tebėra prieinamas, tačiau tikrasis stabdys – saugumas: draudikai kiekvieną reisą vertina atskirai ir pasitikėjimui grįžti reikia ilgiau trunkančio grėsmės mažėjimo (LMA). „Lloyd's List“ vertinimu, šiuo etapu svarbesnė ne politinė formuluotė, o veiksmų seka ir jų laikas.

Rinkliavos sąlyga yra teisiniai vartai ir kartu mažiausiai suprasta dalis. Vašingtonas teigia, kad sąsiauris turi būti be rinkliavų. Teheranas sako planuojantis imti ne tranzito mokestį, o mokesčius už navigacijos, aplinkosaugos ir draudimo „paslaugas“ (RFE/RL, TF1info). Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją tarptautiniuose sąsiauriuose taikomas tranzitinio plaukimo režimas: pakrantės valstybės gali imti mokestį už konkrečias laivui faktiškai suteiktas paslaugas, bet negali reikalauti rinkliavos vien už leidimą praplaukti (UNCLOS III dalis). Jeigu Irano siūlomi mokesčiai būtų susieti su pačia prieiga, o ne su konkrečiomis paslaugomis, sąsiauris taptų apmokestintu siauruoju tašku. Toks precedentas būtų svarbus ne tik Persijos įlankai.

Europa: pasirengusi misijai, bet nevaldanti grandinės

Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Italija paskelbė bendrą E4 deklaraciją, kurioje pareikalavo „besąlygiškos ir nevaržomos“ laivybos laisvės, pasiūlė griežtai gynybinę minų šalinimo ir eismo užtikrinimo misiją, o bet kokį sankcijų švelninimą susiejo su patikrinamais branduoliniais žingsniais prižiūrint TATENA (E4 deklaracija). Emanuelis Makronas bet kokią rinkliavą atmetė, pavadinęs ją nesuderinama su tarptautine teise. „Deutschlandfunk“ pranešė, kad europiečiai misijai galėtų būti pasirengę per kelias dienas.

Tačiau Europos vyriausybės negali išduoti OFAC išimčių, paskelbti memorandumo teksto ar priversti laivų savininkų grįžti į sąsiaurį. Vokietijos Bundesbankas įspėjo, kad net Hormūzui vėl tapus laivybai tinkamu, naftos tiekimo sąlygoms ir su tuo susijusiam poveikiui rinkoms normalizuotis gali prireikti kelių mėnesių („Handelsblatt“). Europos dujų saugyklos žiemą baigė užpildytos 28 %, kai penkerių metų vidurkis siekia 41 %, rodo EIA duomenys. Atsarga nedidelė.

Memorandumas sumažino kraštutinio tiekimo šoko tikimybę. Tai realus pokytis, kurį Europos namų ūkiai gali pajusti energijos sąskaitose. Tačiau tarp antraštės ir veikiančio sąsiaurio tebėra minos, nepasirašytos sąlygos, neišspręsti mokesčiai ir draudikai, dar nepakeitę rizikos modelių. Susitarimas tik pradeda procesą. Kas galiausiai parašys rinkliavos sąlygos turinį, lems, ar Hormūzas grįš į įprastą režimą, ar taps naujo tipo siauruoju tašku su kaina.