Vengrijai trūksta €10 billion deficitui dengti

Didžiausia per kelerius metus Vengrijos galimybė gauti ES finansavimą atsivėrė tuo metu, kai šalies viešieji finansai ėmė kelti akivaizdžių problemų. Liepos 10 d. ES finansų ministrai patvirtino atnaujintą Budapešto ekonomikos gaivinimo planą, atverdami kelią maždaug 10 mlrd. € dotacijų ir pigių paskolų paketui (CNN Portugal/Lusa, Europos Komisija). Tačiau pirmojo ketvirčio biudžeto deficitas pasiekė 9,0 % BVP, beveik dvigubai daugiau nei pernai (Xinhua). Kelias formaliai atvertas, bet pinigai dar neišmokėti. O pati programa baigiasi 2026 m. pabaigoje.

Sutartis, ne pavedimas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, ES po pandemijos sukurta investicijų programa, neveikia kaip paprastas banko pavedimas. Vyriausybė su Europos Komisija suderina reformų planą, kuriame įrašomos konkrečios investicijos ir politikos pokyčiai. Tik įvykdžius numatytas sąlygas Briuselis leidžia išmokėti lėšas (RRF reglamentas, Tarybos paaiškinimas). Po šio patvirtinimo Vengrija kol kas negavo nė euro.

Finansų ministras Andrašas Karmanas apibrėžė labai trumpą grafiką: likusias sąlygas įvykdyti iki rugpjūčio pabaigos, mokėjimo prašymus pateikti rugsėjį, o pirmųjų išmokų tikėtis paskutinį 2026 m. ketvirtį (Visegrad Insight). Paketas sudarytas iš 6,5 mlrd. € dotacijų ir iki 3,5 mlrd. € paskolų, kurių palūkanos mažesnės nei Vengrija galėtų gauti rinkose (Hungarian Conservative, Europos Komisija). Platesnis politinis Briuselio ir Budapešto susitarimas bendrą sumą priartina prie 16,4 mlrd. € (Daily Finland/Xinhua), bet didžioji dalis šių pinigų nepatenka į liepos 10 d. sprendimą ir priklauso nuo atskirų procedūrų.

Biudžetas, kuris negali laukti

Vengrijos fiskalinė padėtis techninį Briuselio procesą paverčia skubos klausimu. Europos Komisijos 2026 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyta, kad šalies deficitas siekė 5,1 % 2024 m. ir 4,7 % 2025 m., taigi abiem metais viršijo ES nustatytą 3 % ribą. Valstybės skola pakilo iki 74,6 % BVP (Komisijos konvergencijos ataskaita). OTP bankas prognozuoja, kad 2026 m. deficitas sieks 6,9 %, jį didinant mokesčių mažinimui ir priešrinkiminėms išlaidoms (OTP Bank).

Pinigų srautų logika paprasta. ES dotacijos finansuoja geležinkelių, energetikos ir būsto projektus, kuriuos Vengrija kitu atveju turėtų dengti iš nacionalinio biudžeto. ES paskolos pigesnės nei Budapešto skolinimasis obligacijų rinkose. Jei lėšos bus išmokėtos, vyriausybė galės investuoti nedidindama skolos tokiu mastu. Jei procesas strigs, Vengrijai teks atidėti projektus, iš anksto juos finansuoti per deficitą, jau viršijantį ES ribas, arba skolintis brangiau. Kiekvienas delsimo mėnuo blogina fiskalinę aritmetiką.

Sąlygų kaina

Norėdama atrakinti pinigus, Vengrija padarė nuolaidą, kurios Briuselis reikalavo ne vienus metus: prisijungė prie Europos prokuratūros, tiriančios sukčiavimą ir netinkamą ES lėšų naudojimą (Europos prokuratūra, Telex). Pranešama, kad jos jurisdikcija galėtų apimti pažeidimus, padarytus nuo 2021 m. birželio, kai ši institucija pradėjo veikti (Spiegel). Tai reiškia, kad dalis korupcijos bylų gali būti ištraukta iš Vengrijos valdžios kontrolės: jas vestų prokurorai Liuksemburge, o ne Budapešte.

Vis dėlto Europos prokuratūrai reikės Vengrijos prokurorų, policijos bendradarbiavimo ir realiai veikiančių teismų. Ši praktinė infrastruktūra dar nepatikrinta. Plane taip pat numatytos viešųjų pirkimų reformos ir skaidrumo institucijos. Ar jos atlaikys rugpjūčio termino ir rinkimų metų biudžeto spaudimą, bus svarbiausias šio susitarimo įgyvendinimo testas.

Vengrija susigrąžino teisinį kelią į ES pinigus, bet dar ne pačius pinigus. Šaliai, kurios deficitas artėja prie 7 % BVP, sunku atsisakyti 10 mlrd. € dotacijų ir pigių paskolų. Briuselio sąlygos konkrečios: sukčiavimo ES lėšomis tyrimai, viešųjų pirkimų reforma, antikorupcinė priežiūra. Biudžeto padėtis daro delsą brangią. Būtent ši kombinacija ir yra stipriausias ES spaudimo mechanizmas: ne bausmė, o fiskalinis poreikis, verčiantis Budapeštą likti prie derybų stalo.