Vengrija nutraukė dvejų metų veto Ukrainai

Stojimas į ES vyksta per daugybę kontrolinių etapų, o kiekvienam jų reikia visų 27 valstybių narių pritarimo. Tai reiškia, kad viena vyriausybė gali sustabdyti visą procesą. Birželio pradžioje naujasis Vengrijos premjeras Peteris Madjaras pašalino matomiausią kliūtį: Budapeštas atsisakė dvejus metus taikyto bloko Ukrainos narystės deryboms. Tačiau kitos sostinės jau rodo, kur bandys kontroliuoti tempą.

Ką keičia Budapešto susitarimas

Madjaras į valdžią atėjo po to, kai Viktoro Orbano partija „Fidesz“ prarado Vengrijos politikos kontrolę. Orbanas Ukrainos stojimo kelią blokavo nuo 2024 m. birželio, kai derybos buvo oficialiai pradėtos (Council). Madjaras pasirinko santykių perkrovimą. Budapeštas ir Kyjivas paskelbė susitarę dėl Vakarų Ukrainos Užkarpatės regione gyvenančių etninių vengrų teisių: kalbos, švietimo ir kultūrinių garantijų (Euronews, n-tv). Ukraina buvo priėmusi įstatymą Nr. 3504-IX, reformuojantį tautinių mažumų teisinį režimą, todėl Madjaras gavo konkretų rezultatą, kurį galėjo pristatyti vidaus auditorijai (Eurointegration).

Vengrijai atšaukus prieštaravimą, ES suplanavo tarpvyriausybinę konferenciją dėl pirmojo derybų bloko. Tai formalus ES ir šalies kandidatės susitikimas, kuriame atidaromas derybų etapas. Pirmasis blokas apima teisinę valstybę ir kovą su korupcija (Democrata).

Šis žingsnis svarbus dėl pačios procedūros. Pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį kiekvienam esminiam stojimo sprendimui reikia vienbalsiškumo (EUR-Lex, European Parliament). Vengrija šia veto teise naudojosi dvejus metus. Jos atsitraukimas leidžia plėtros procesui vėl judėti.

Sprendimą galėjo lemti ir kiti veiksniai. Gegužės pabaigoje Komisija Vengrijai atblokavo 16,4 mlrd. € sanglaudos lėšų, o po kelių dienų Madjaras panaikino blokus keliuose ES klausimuose. Kaip nurodo „Eurointegration“, įvykių seka buvo labai glaudi. Viešai neaišku, kas svėrė daugiau: finansinis spaudimas ar susitarimas dėl tautinių mažumų teisių.

Kur gali atsirasti kiti stabdžiai

Stojimo procesas suskirstytas į šešis teminius blokus. Europos Komisija, vykdomoji ES institucija, vertina, ar Ukraina atitinka reikalavimus, tačiau sprendžia valstybės narės: kada pradėti derybas, ar įvykdyti tarpiniai kriterijai, kada uždaryti atskirus skyrius. Todėl techniniu atrodantis vertinimas tampa ilga politinių derybų grandine (Commission). Pabaigoje galutinę stojimo sutartį kiekviena valstybė turi ratifikuoti pagal savo konstitucines taisykles. Kiekvienas etapas suteikia naują svertą tiems, kurie nori procesą lėtinti.

Trys valstybių grupės jau žymi savo pozicijas.

Žemės ūkio subsidijos ir biudžetas. Prancūzija, Lenkija ir Ispanija pirmiausia žiūri, ką Ukrainos narystė reikštų bendrai žemės ūkio politikai – ES ūkininkų subsidijų ir kaimo plėtros finansavimo sistemai. Be reformos BŽŪP išlaidos padidėtų 22–25 %, o Ukraina taptų didžiausia šios politikos naudos gavėja, skaičiuoja Europos reformų centras (CER). Lenkijos ir Prancūzijos ūkininkams tai tiesiogiai susiję su grūdų kainomis ir subsidijų srautais jų pačių ūkiuose.

Vakarų Balkanų sąžiningumo klausimas. Austrija, Kroatija ir Graikija Ukrainos tempą sieja su šalimis, kurios eilėje laukia daug ilgiau. Juodkalnija derasi nuo 2012 m., Šiaurės Makedonija šalies kandidatės statusą turi nuo 2005 m. (Commission). Austrija ir Graikija ragino vienodai vertinti visas kandidačių trajektorijas (Serbian Monitor). Argumentas pagrįstas. Kartu jis veikia kaip procedūrinis stabdis.

Balsavimo taisyklės. Kelios valstybės narės kelia klausimą, ar daugiau kaip 30 narių turinti Sąjunga galės veikti, jei viena šalis ir toliau galės vetuoti svarbiausius sprendimus. Tokia pozicija sieja plėtrą su ES sprendimų priėmimo reforma ir sukuria dar vieną sąlygą, kurią reikėtų įvykdyti iki Ukrainos narystės.

Kiek kelio dar liko

Ukraina, kaip nurodoma naujausioje jos parlamento ataskaitoje, baigė teisės aktų patikrą trijuose iš šešių derybų blokų (Rada). Reformų pažanga reali, ypač vertinant karo sąlygas. Tačiau pats Madjaras yra užsiminęs apie privalomą referendumą dėl galimos Ukrainos narystės. Tai reiškia, kad Vengrijos blokavimo galia gali grįžti ratifikavimo etape, net jei derybos iki tol vyktų sklandžiai.

Ukrainos kelias į ES procedūrine prasme atvertas. Tačiau ES pažadėta finišo linija tebėra su visais nacionaliniais stabdžiais.