Vengrija jungiasi dėl €10 billion

Budapest opens a door to European oversight before building the room behind it.
Vaizdo kompozicija · tobriefPenkerius metus Vengrija atsisakė jungtis prie Europos prokuratūros (EPPO) — ES institucijos, galinčios savarankiškai tirti sukčiavimą, susijusį su Sąjungos biudžetu. Šis atsisakymas tapo Budapešto pasipriešinimo išorinei kontrolei simboliu ir viena priežasčių, dėl kurių Briuselis laikė įšaldęs milijardines ES lėšas. Liepos 10 d. Europos Komisija patvirtino Vengriją 25-ąja EPPO nare (EU Law Live, Devdiscourse/Reuters). Sprendimas įsigalios rugpjūčio 2 d. (eucrim). Tačiau vidaus mechanizmo, be kurio EPPO Vengrijoje negalėtų pradėti nė vienos bylos, Budapeštas dar nesukūręs.
Kas turės teisę tirti
Vengrijai dar reikia nuspręsti, kas šalies viduje veiks EPPO vardu. Teisingumo ministerija liepos 22 d. pranešė, kad darbo grupė rengia rudenį planuojamą konstitucijos pataisą. Joje turėtų būti nustatytos taisyklės Europos prokurorui, atstovausiančiam Vengrijai, ir deleguotiesiems prokurorams, dirbsiantiems su bylomis Vengrijos teritorijoje (24.hu). Baudžiamojo proceso pakeitimų laukiama 2027 m. pradžioje.
Skyrimo grandinė eis ir per Briuselį, ir per Budapeštą. Vengrija turės pasiūlyti tris kandidatus į savo Europos prokuroro vietą. Vieną jų, pasikonsultavusi su nepriklausoma atrankos komisija, paskirs ES Taryba, kurioje posėdžiauja valstybių narių ministrai. Vėliau deleguotieji prokurorai turės būti įtraukti į nacionalinę sistemą, o Vengrijos policija, audito institucijos ir teismai privalės su jais bendradarbiauti.
Būtent šioje grandinėje spręsis nepriklausomumo klausimas. Jei atrankos taisyklės leis vyriausybei faktiškai kontroliuoti paskyrimus, EPPO buvimas Vengrijoje liks formalus. Jei taisyklės užtikrins realų savarankiškumą, Budapeštas bus priėmęs išorinės priežiūros lygį, kuriam priešinosi pusę dešimtmečio.
Sprendimą nulėmęs svertas
Vengrijos prisijungimas prie EPPO vyksta derybų dėl maždaug 10 mlrd. € įšaldytų ES gaivinimo ir sanglaudos lėšų kontekste. Jos blokuojamos nuo 2022 m. dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija problemų. ES Taryba finansines priemones tiesiogiai susiejo su viešųjų pirkimų pažeidimais ir silpnu prokuratūros atsaku (Tarybos sprendimas 2022/2506).
Narystė EPPO atliepia tik vieną iš kelių sąlygų. Iki rugpjūčio 31 d. Vengrija turi įvykdyti 27 reformų tarpinius tikslus ir atskirai įtikinti Komisiją, kad 2022 m. įvardytos problemos ištaisytos (EU Perspectives). Komisijos 2026 m. teisinės valstybės ataskaitoje EPPO žingsnis įvertintas teigiamai, bet kartu perspėta, kad prokuratūros nepriklausomumas ir aukšto lygio korupcijos persekiojimas tebėra rizikos sritys (Europos Komisija). Kaip šį mėnesį jau rašė To Brief, pačios Vengrijos Integriteto institucija nustatė sisteminį permokėjimą viešuosiuose pirkimuose net tada, kai teisinės procedūros formaliai laikomasi (To Brief). Vien prokuratūra tokios sistemos nepakeis.
Ką EPPO gali pasiekti ir ko negali
EPPO persekioja nusikaltimus, kenkiančius ES finansiniams interesams: sukčiavimą, susijusį su ES išlaidomis ar pajamomis, korupciją, susietą su ES lėšomis, ir tarpvalstybinį PVM sukčiavimą, kai suma viršija 10 mln. € (Reglamentas 2017/1939). Vidaus korupcija, neturinti ryšio su ES biudžetu, į jos mandatą nepatenka (Le Club des Juristes).
Veikimo ribas nustato ir data. Pasak Quotidiano, EPPO kompetencija apims reikalavimus atitinkančias veikas nuo 2021 m. birželio 1 d., kai ši prokuratūra pradėjo darbą kitose valstybėse. Ankstesni atvejai liks Vengrijos prokurorams.
Lenkija rodo, kaip atrodo operacinė narystė. Varšuvai prisijungus prie EPPO po savos teisinės valstybės krizės, ši institucija 2026 m. liepą atliko tyrimo veiksmus Katovicų muitų ir PVM sukčiavimo byloje (EPPO). Rumunijos patirtis — priešingas priminimas: nors EPPO ten veikia nuo 2021 m., naujausiose Komisijos išvadose fiksuota menka pažanga tiriant korupciją teismų sistemoje (G4Media). ES prokuroras gali pradėti bylas. Teisingumo sistemos jis neatkuria.
Prisijungimo sprendimas — privalomas ES teisės aktas, o EPPO jurisdikcija gali siekti 2021 m. vidurį. Rudenį planuojama konstitucijos pataisa parodys, ar Peterio Magyar’o vyriausybė išorinį baudžiamąjį persekiojimą priima kaip realų apribojimą, ar kaip dar vieną sąlygą derybose dėl lėšų.
Details about this article
- Model:
- claude-opus-4-6
- Generated:
- 7/23/2026, 1:56:16 AM
- Pipeline run:
- eu_pipeline_20260723_005005
- Watermark:
- SynthID (Google's invisible watermark)
- Human review:
- None before publication