Vengrijai artėja 10,4 mlrd. € išmoka

Peteris Madjaras šią savaitę vyksta į Briuselį pasirašyti politinio susitarimo, kuris Vengrijai atvertų iki 10,4 mlrd. € įšaldytų ES lėšų. Europos Komisija šį sandorį pateikia kaip atlygį už demokratinį atsinaujinimą po 16 metų trukusio Viktoro Orbano valdymo. Tačiau ES Teisingumo Teisme nagrinėjama byla gali pripažinti, kad toks kelias — pinigų atblokavimas remiantis politiniais pažadais, o ne patikrintomis reformomis — prieštarauja ES teisei.

Modelis jau matytas. 2024 m. vasarį Komisija, po Donaldo Tusko pergalės rinkimuose, atšildė lėšas Lenkijai, priimdama reformų įsipareigojimus dar iki jų įgyvendinimo. Nuo tada Lenkija panaudojo 62,4 % savo ekonomikos gaivinimo plano lėšų, nors nė viena žadėta teismų reforma dar neįsigaliojo. Dabar tokia pati schema taikoma Vengrijai.

Teismo byla, galinti nutraukti šį ciklą

Byloje C-225/24 Europos Parlamentas yra padavęs Komisiją į teismą dėl 2023 m. gruodžio sprendimo Vengrijai atblokuoti 10,2 mlrd. € sanglaudos lėšų — ES infrastruktūros ir regioninės plėtros pinigų. Generalinė advokatė Tamara Čapeta 2026 m. vasarį rekomendavo sprendimą panaikinti, nurodydama keturis konkrečius vertinimo trūkumus: neįsigaliojusias reformas, jų deklaruojamam tikslui prieštaraujančius teisės aktus ir nepatikrintą faktinį įgyvendinimą.

Griežčiausia Čapetos išvada — procedūrinė. Ji teigė, kad ES teisėjai tokiais atvejais turėtų atlikti visapusišką sprendimų peržiūrą, o ne tik tikrinti, ar nepadaryta akivaizdžių klaidų. Jei ES Teisingumo Teismas pritars šiai logikai, kiekvienas būsimas sprendimas atblokuoti lėšas taps vertinamas iš esmės. Komisijai tektų įrodyti, kad reformos ne tik priimtos, bet ir "veikia bei yra taikomos".

Teismas sprendimo dar nepaskelbė. Tuo metu Komisija derasi dėl naujo lėšų atblokavimo, nors ankstesnis jos sprendimas gali būti panaikintas.

Fiskaliniai spąstai su aiškiu terminu

Madjaro manevro laisvė ribota. Vengrijos biudžeto deficitas iki balandžio pabaigos pasiekė 3 850 mlrd. forintų ir per keturis mėnesius sunaudojo 91 % metinio tikslo. Pagrindinė priežastis — maždaug 1 450 mlrd. forintų trūkstamų ES pajamų. RRF, ES popandeminio ekonomikos gaivinimo fondo, terminas baigiasi 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jo praleidus, pinigai tiesiog prarandami.

Madjaras viešai atmetė du esminius Briuselio reikalavimus: palaipsniui atsisakyti viršpelnio mokesčių bankams ir energetikos bendrovėms bei pertvarkyti pensijų sistemą. Jo argumentas — Vengrijos fiskalinė krizė neleidžia padaryti nei vieno, nei kito.

Ryškėjantis apėjimo kelias — kapitalo injekcija į Vengrijos valstybinį plėtros banką MFB. Budapeštas ES pinigus nukreiptų per šį banką, iki rugpjūčio juos apskaitytų kaip išmokėtus, o bankas lėšas skirstytų per kelerius metus. Gegužės viduryje Komisija į Budapeštą išsiuntė aukšto lygio delegaciją įvertinti šios schemos (Euronews, Portfolio). Komisijos rūpestis — praradus tiesioginę priežiūrą, būtų sunkiau kontroliuoti, kam pinigai galiausiai panaudojami.

Prižiūrėtojai, kurie atsitraukė

Koalicija, turėjusi reikalauti griežtų sąlygų, faktiškai išsisklaidė. Vokietijos užsienio reikalų ministras dabar pasisako už vienbalsio balsavimo panaikinimą, o ne už sąlygų griežtinimą. Austrijos kancleris gegužės 21 d. priėmė Madjarą su karine pagarba, taip siųsdamas partnerystės, ne spaudimo signalą. Suomijos premjeras pabrėžė, kad teisinė valstybė „nėra derybų žetonas“, tačiau Suomija Taryboje nesiėmė veiksmų, galinčių blokuoti procesą.

Vadinamasis „griežtasis šešetas“ — Švedija, Austrija, Vokietija, Suomija, Nyderlandai ir Estija — neturi pakankamos gyventojų dalies, kad kvalifikuotos daugumos balsavime sudarytų blokuojančią mažumą. Tokioje sistemoje didžiosios valstybės turi didesnį svorį, o viena šalis viena pati sprendimo sustabdyti negali. Dėl RRF Komisija sprendžia viena, be Tarybos balsavimo. Prižiūrėtojai turi įtakos, bet neturi veto.

85 % gelbėjimo operacija

Vengrija kol kas išmokėjo tik 9 % savo RRF asignavimų — tai mažiausias rodiklis ES. Net optimistiniais Komisijos vertinimais, iki termino galima išgelbėti tik 80–85 % visos sumos.

ESTT sprendimas byloje C-225/24 parodys, ar Komisija ir toliau gali valdžios pasikeitimą laikyti pakaitalu patikrintai reformai. Jei Teismas pritars Čapetai, ES pinigų sulaikymo taisyklės iš politinio instrumento virs teisine pareiga — privaloma kiekvienam būsimam sprendimui lėšas atblokuoti arba jų neišmokėti.