Vengrijai neatrakinti €16.4 billion

Europos Komisija liepos 15 d. paskelbė 2026 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje Vengrija raginama spartinti reformas ir stiprinti korupcijos kontrolę. Premjero Peterio Magyar naujoji vyriausybė iš Briuselio gavo politinį pasitikėjimo signalą, bet ne pinigus: apie 16,4 mlrd. € ES lėšų tebėra įšaldyta, o Magyaro kabinetui liko kelios savaitės įrodyti, kad po Viktoro Orbano laikų priimti įstatymai veikia praktiškai.

Keturios spynos, vieno rakto nėra

Įšaldytos Vengrijos lėšos iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip viena byla. Iš tikrųjų tai keturi atskiri mechanizmai. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita stebi padėtį ir teikia rekomendacijas, tačiau pati negali nei įšaldyti, nei atlaisvinti nė vieno euro. Tikrosios spynos — skirtingi teisiniai instrumentai, turintys atskirus kriterijus ir skirtingus sprendimų priėmėjus.

Pirmoji dalis susijusi su biudžeto sąlygų reglamentu (Reglamentas 2020/2092) — priemone, kurią Briuselis taiko, kai korupcija kelia riziką ES biudžetui. Europos Parlamento klausyme liepos 15 d. Komisijos pareigūnas nurodė, kad pagal šį mechanizmą tebėra blokuojama apie 4,2 mlrd. €, dar 2,2 mlrd. € įšaldyta dėl akademinės laisvės sąlygų, susietų su ES pagrindinių teisių chartija. Nuo sausio įšaldytų lėšų atlaisvinta nebuvo (Europos Parlamento klausymas).

Didesnė suma glūdi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje — ES pandeminiame atkūrimo fonde, iš kurio mokama tik patikrinus konkrečių reformų etapų įvykdymą (Komisijos puslapis apie Vengrijos planą). ES finansų ministrai liepos 10 d. patvirtino peržiūrėtą Vengrijos atkūrimo planą, taip atverdami kelią maždaug 10 mlrd. €. Tačiau išmokos priklausys nuo 27 „superetapų“, apimančių korupciją, viešuosius pirkimus ir teismų nepriklausomumą (Brussels Signal).

Reformų sprintas

Popieriuje Magyaro vyriausybė juda greitai. Birželį Vengrijos parlamentas priėmė daugiau kaip 30 teisės aktų pakeitimų: išplėtė Sąžiningumo institucijos įgaliojimus, sugriežtino turto deklaravimo taisykles ir pertvarkė viešojo intereso fondus, valdančius, kaip vertinama, apie 8,5 mlrd. € vertės turtą (Bloomberg, Telex). Liepos 10 d. Vengrija prisijungė prie Europos prokuratūros — ES institucijos, tiriančios sukčiavimą, darantį žalą Sąjungos finansams, ir tapo 25-ąja joje dalyvaujančia valstybe nare (Euronews).

Lenkijos žiniasklaida šį procesą vertina aštriausiai: ES sąlygų taikymas privertė Vengriją keisti institucijas, kaip anksčiau nutiko Varšuvai, Donaldo Tusko vyriausybei derantis dėl savų teisinės valstybės ginčų (OKO.press). Ar toks vertinimas pagrįstas, priklausys nuo to, kas vyks toliau.

Įstatymai dar nėra institucijos

Net stipriausios reformos popieriuje nieko nereiškia be taikymo. Pačios Komisijos atkūrimo plano vertinime aprašyta, ką Sąžiningumo institucija turėtų daryti: nustatyti sukčiavimą, tikrinti turto deklaracijas, įsikišti, kai viešųjų pirkimų procedūros atrodo pritaikytos konkretiems dalyviams (Komisijos atkūrimo plano vertinimas). Trūksta įrodymų, kad ji tai jau daro. Viešai nėra duomenų, kiek viešųjų pirkimų bylų institucija sustabdė, kiek deklaracijų patikrino ir ar pasikeitė politiškai susijusių rangovų laimimų sutarčių struktūra.

Pilietinės visuomenės organizacijos dar prieš ataskaitos paskelbimą įspėjo, kad metinis teisinės valstybės ciklas gali virsti formaliu punktų žymėjimu, jeigu rekomendacijos neturės terminų ir realios vykdymo priežiūros (Europos žurnalistų federacija). Komisijos praktika šią riziką tik sustiprina. 2023 m. Orbano valdymo metu ir 2024 m. Tusko vyriausybės Lenkijoje atveju ji judėjo lėšų atlaisvinimo link dar iki visiško sąlygų įvykdymo patikrinimo, todėl kyla klausimas, ar sąlygų mechanizmas iš tiesų veikia kaip patikima priežiūros priemonė (CER).

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės 2026 m. rugpjūčio terminas dar labiau suspaudžia laiką. Jeigu reformos ir investicijos iki tol nebus užbaigtos, Vengrija rizikuoja negrįžtamai prarasti prieigą prie likusių atkūrimo lėšų (Komisijos puslapis apie Vengrijos planą). Tai jau ne tik Budapešto, bet ir Komisijos atsakomybės testas: ar ji tikrins kruopščiai, nepaisydama politinio laiko spaudimo, ar vėl leis pinigus prieš gavusi įrodymus. Nuo šio atsakymo priklausys, ar ES sąlygų mechanizmas liks tikra užkarda, ar taps lengvai praeinama kontrolės procedūra.