Fidesz rankose — €16.4 billion

Peteris Madjaras ir Urzula fon der Lajen ketvirtadienį paskelbė politinį susitarimą atblokuoti 16,4 mlrd. € Vengrijai įšaldytų ES lėšų. Šie pinigai Viktoro Orbano vyriausybei nuo 2022 m. buvo sulaikyti dėl korupcijos ir teisinės valstybės pažeidimų. Europos Komisijai tai kol kas ryškiausias bandymas remtis prielaida, kad pasikeitus valdžiai galima iš naujo pradėti mokėjimus. Kartu susitarimas sudarytas tuo metu, kai pagrindinė ES priemonė demokratijos regresui bausti vienu metu spaudžiama teismuose, politikoje ir dėl jau sukurtų precedentų.

27 gairės ir viena veto problema

16,4 mlrd. € sudėti už kelių skirtingų teisinių durų: ekonomikos gaivinimo po pandemijos lėšos, sanglaudos pinigai, įšaldyti pagal ES sąlygiškumo reglamentą, t. y. 2021 m. priimtą teisės aktą, leidžiantį Briuseliui stabdyti mokėjimus, kai teisinės valstybės pažeidimai kelia grėsmę ES biudžeto apsaugai, ir atskira dalis, blokuota dėl fondų, perėmusių universitetus bei ligonines ir iškėlusių juos už demokratinės kontrolės ribų. Apskaita čia mažiau svarbi nei politika. Kad bent dalis pinigų būtų išmokėta, reikia ardyti per keturiolika metų „Fidesz“ sukurtą institucijų užvaldymo sistemą.

Vengrija iki rugpjūčio 31 d. turi įgyvendinti 27 „supergaires“: prisijungti prie Europos prokuratūros, tiriančios tarpvalstybinį sukčiavimą ES lėšomis, sustiprinti Sąžiningumo instituciją, kriminalizuoti melagingas turto deklaracijas ir pradėti ardyti viešojo intereso fondų sistemą (Infostart). Komisija kiekvieną gairę tikrins atskirai, ir tik po to galės judėti pinigai. Nė vienas formalus realiam išmokėjimui būtinas žingsnis, įskaitant Tarybos balsavimą dėl pataisyto Vengrijos ekonomikos gaivinimo plano, dar neįvykęs. Kol kas tai politinis susitarimas, o ne mokėjimo nurodymas.

Pagrindinė silpnoji vieta aiški: Madjaras turi tik 68 iš 199 parlamento mandatų. Norint pakeisti konstituciją ir išardyti viešojo intereso fondų sistemą, reikia dviejų trečdalių daugumos, vadinasi, būtini „Fidesz“ balsai. Partija, sukūrusi užvaldytas institucijas, dabar turi veto teisę jų ardymui. Madjaro vyriausybė kai kurias gaires gali įgyvendinti paprastais įstatymais ir vykdomosios valdžios sprendimais, bet struktūrinės reformos, kurios Briuseliui svarbiausios, atsiremia į Orbano parlamentinį bloką.

Lenkijos precedentas

Tas pats modelis jau matytas prieš dvejus metus. 2024 m. Briuselis po Donaldo Tusko pergalės atlaisvino 137 mlrd. € Lenkijai, priėmęs reformų pažadus. Po dvejų metų Lenkijos Konstitucinis Tribunolas tebėra paralyžiuotas. Nei Tusko vyriausybė, nei prezidentas Andrzejus Duda neskelbia vienas kito pripažįstamų teismų sprendimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas 2026 m. gegužę nusprendė, kad Lenkijos teisėjų skyrimo tvarka vis dar pažeidžia pagrindines teises. Reformos, kuriomis buvo pagrįstas pinigų atblokavimas, taip ir nebuvo įgyvendintos.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley tai pavadino „Lenkijos klaida“ ir ragino pinigus mokėti etapais, o ne atlaisvinti visą sumą vienu sprendimu. Vengrijos susitarimas remiasi ta pačia logika: nauja vyriausybė, greitas politinis susitarimas, pinigai atblokuojami dar iki patikrinto įgyvendinimo. Skirtumas tas, kad Madjaro parlamentinė aritmetika silpnesnė, nei kada nors buvo Tusko.

Teismai gali įsikišti dar iki rugpjūčio termino. Generalinė advokatė Tamara Čapeta 2026 m. vasarį byloje C-225/24 pateiktoje išvadoje argumentavo, kad ankstesnis Komisijos sprendimas iš dalies atlaisvinti 10,2 mlrd. € Orbano Vengrijai turėtų būti panaikintas, nes atitiktis negali būti vertinama vien pagal įstatymų tekstą: reikia „veiksmingo įgyvendinimo“ platesnėje konstitucinėje aplinkoje (eucrim). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo. Jei jis pasirodytų iki rugpjūčio 31 d., Komisijos ką tik pasveikintam susitarimui galėtų būti pritaikytas griežtesnis teisinis standartas.

Spaudimas panaikinti mechanizmą

Susitarimas keičia sąlygiškumo politiką gerokai plačiau nei Budapešte. Likus dienai iki paskelbimo, Italijos Deputatų Rūmai priėmė rezoliuciją, raginančią nuo kito ES biudžeto ciklo, prasidėsiančio 2028 m., panaikinti finansines sankcijas už teisinės valstybės pažeidimus. Šešios Šiaurės ir Baltijos regiono valstybės siekia priešingo rezultato: Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Estijos ir Suomijos gegužės 14 d. neoficialiame dokumente reikalaujama „stipresnio ir nuoseklesnio“ sąlygiškumo taikymo ir siūloma sankcijas padaryti automatines, nebent jas panaikinti balsuotų kvalifikuota valstybių narių dauguma, kur didžiosios šalys turi didesnį svorį, o viena valstybė viena pati blokuoti negali.

Slovakijos atveju Europos Parlamentas gegužės 20 d. rezoliucija, priimta 347 balsais prieš 165, paragino Komisiją tas pačias priemones taikyti Roberto Fico vyriausybei. Slovakijos žiniasklaida Vengrijos įšaldytų lėšų metus pateikia ne kaip sektiną modelį, o kaip įspėjimą apie ekonominę stagnaciją.

Sąlygiškumo mechanizmas dabar vienu metu laukia teismo sprendimo, galinčio sugriežtinti mokėjimų standartus, susiduria su Europos dešinės pastangomis jį apskritai panaikinti ir turi Lenkijos precedentą, rodantį, kad pažadai be įgyvendinimo gali tapti sistemos norma. Vengrija turėjo būti palankiausias šio mechanizmo scenarijus: nauja vyriausybė, Komisija, norinti apdovanoti demokratinį pokytį. Tačiau rugpjūčio 31 d. terminas priklauso nuo to, ar „Fidesz“ balsuos už pačios sukurtų struktūrų išardymą. Tokį statymą ką tik pasirinko Briuselis.