Vengrijos priežiūra rado HUF 310bn šešėlį

Vengrijos Integriteto institucija, kovos su korupcija įstaiga, kurią Budapeštas turėjo įsteigti siekdamas atgauti prieigą prie ES lėšų, paskelbė 322 puslapių metinę ataskaitą. Jos išvada tiesi: viešųjų pirkimų permokos nėra sistemos klaida. Jos tapusios pačios sistemos veikimo būdu (eGov, Telex).

Tai svarbu todėl, kad ES šią instituciją laikė įrodymu, jog Vengrijai vėl galima patikėti europinius pinigus. Dabar pati institucija teigia, kad ją supanti viešųjų išlaidų sistema tebėra struktūriškai pažeista.

Schemos konkrečios

Perkančiosios organizacijos prieš skelbdamos konkursus neprivalo numatytų kainų lyginti su realiais rinkos duomenimis. Ši spraga leidžia veikti kitoms schemoms. Numatoma sutarties vertė išpučiama jau pradžioje. Ankstesnės permokėtos sutartys tampa atrama kitam pirkimų etapui. Techniniai kriterijai surašomi taip, kad realiai juos atitiktų tik vienas dalyvis. Pirkimai sujungiami arba suskaidomi taip, kad konkurencija netektų prasmės (Átlátszó, HVG).

Skaičiai rodo tą patį modelį. HVG duomenimis, 2025 m. beveik kas penktas laimėtas konkursas turėjo tik vieną dalyvį. Telex skelbė, kad 309,5 mlrd. forintų vertės viešieji pirkimai buvo susiję su neskaidria nuosavybe, siejama su privataus kapitalo fondais, o didžiausia permokų rizika telkėsi statybų ir energetikos sektoriuose.

Integriteto institucija rado ir atvejį, kai priežiūra suveikė. ES lėšomis finansuotoje maisto paketų programoje vėlesniame pirkimo etape maistas nupirktas beveik 40 % pigiau nei mažmeninės kainos, nors ankstesniuose etapuose mokėta nuo 1,5 iki beveik 2 kartų daugiau nei mažmeninėje rinkoje. Už tuos pačius pinigus pristatyta daugiau nei dvigubai daugiau paketų (Integrity Authority). Tačiau vienas pavykęs atvejis dar nerodo, kad pasikeitė visa sistema.

Priežiūros institucija be sankcijų grandinėje, kurioje trūksta grandžių

ES spaudimo svertą sukūrė per biudžeto sąlygų mechanizmą, įtvirtintą Reglamente 2020/2092. Jis leidžia stabdyti lėšas, kai teisinės valstybės pažeidimai kelia riziką ES biudžetui. 2022 m. gruodį ES valstybių narių Taryba pagal šį mechanizmą įšaldė apie 6,3 mlrd. € Vengrijai skirtų sanglaudos įsipareigojimų (Council, European Commission). Atskirai Europos Komisija patvirtino Vengrijos ekonomikos gaivinimo planą pagal ES popandeminę Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, tačiau realūs mokėjimai priklauso nuo Budapešto įvykdytų antikorupcinių etapų. Komisija tikrina, ar etapai pasiekti, o Taryba gali blokuoti išmokas, jei sąlygos neįvykdytos.

Po šia konstrukcija esanti vykdymo grandinė turi silpną vietą. Integriteto institucija gali nustatyti rizikas, atlikti patikras ir teikti rekomendacijas. Ji negali nieko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sustabdyti mokėjimų ar jų atlaisvinti (Integrity Authority). Baudžiamąsias bylas paprastai nagrinėtų Vengrijos prokuratūra, tačiau sukčiavimas ES biudžeto lėšomis galėtų patekti Europos prokuratūros, EPPO, kompetencijai. Tai ES institucija, galinti tirti ir kelti kaltinimus dėl nusikaltimų ES pinigams. Vengrijos dar laukiantis prisijungimas prie EPPO galėtų suteikti realų vykdymo mechanizmą (EPPO, Euronews). Tačiau teisiškai dar neišspręsta, ar EPPO jurisdikcija apimtų sutartis, pasirašytas iki prisijungimo. Nuo šio laiko klausimo priklauso, ar milijardai, jau išleisti pagal išpūstų kainų konkursus, kada nors galės būti tiriami ES lygmeniu.

Komisija turi atsakyti

Bulgarijos konkurencijos institucija jau tiria įtariamą kartelį 350 maisto tiekimo konkursų (BTA). Tai rodo, kad Integriteto institucijos aprašyta pirkimų konstrukcijos problema nebūtinai vien vengriška. Tačiau artimiausias klausimas siauresnis: kurios šios institucijos išvados susijusios su etapais, kuriuos Vengrija privalo įvykdyti prieš atlaisvinant ES pinigus?

ES sąlygų mechanizmo patirtis rodo, kad Briuselis gali priversti vyriausybes kurti priežiūros institucijas. Kol kas neįrodyta, kad jis gali priversti tas institucijas pakeisti po jomis veikiančią viešųjų išlaidų ekonomiką. Europos Komisija turi viešai atsakyti, kurios nustatytos problemos reikalauja stabdyti mokėjimus ir kokie įrodymai patvirtintų, kad viešųjų pirkimų kainos iš tikrųjų mažėja, o ne toliau grindžiamos tais pačiais išpūstais orientyrais, kuriuos ką tik atskleidė Integriteto institucija.