Vengrija švelnina Pakšo šilumos ribą

Pirmadienio rytą Dunojus, matuojant 500 metrų žemiau Vengrijos Pakšo atominės elektrinės, buvo įšilęs iki 30,22 °C (HVG). Tai viršijo 30 °C ribą, nustatytą siekiant apsaugoti upės žuvis ir deguonies kiekį vandenyje. Pagal įprastas taisykles Pakšas turėjo sumažinti gamybą 640 megavatų.

Vengrijos energetikos ministras Ištvanas Kapitanis nusprendė kitaip. Jis suteikė dviejų dienų išimtį ir leido padidinti didžiausią išleidžiamo vandens temperatūrą iki 31,5 °C. Planuotas galios mažinimas sumažėjo iki 40 MW (Portfolio, Telex). Oficialus argumentas — elektros sistemos saugumas, remiantis Vengrijos perdavimo sistemos operatorės MAVIR rekomendacija. Viena elektrinė, viena upė ir vienas ministro sprendimas atvėrė platesnę problemą: karštėjantis vanduo vis dažniau riboja elektros gamybą visoje Europoje.

Kodėl įkaitusios upės brangina elektrą

Atominės ir didelės šiluminės elektrinės elektrą gamina vandenį paversdamos garu. Garui pasukus turbinas, elektrinė vis dar turi pašalinti didžiulį likutinės šilumos kiekį. Dažniausias būdas — aušinimo sistemose naudoti upės vandenį ir grąžinti jį šiltesnį.

Aplinkosaugos leidimai nustato, kiek papildomos šilumos upė gali priimti. Šiltame vandenyje mažiau ištirpusio deguonies, todėl didėja žuvų žūties rizika. ES Vandens pagrindų direktyva nustato bendrą pareigą saugoti vandens telkinius, o konkrečios elektrinės leidime ši pareiga paverčiama temperatūros riba (eur-lex).

Kai karščio banga upes įkaitina virš tokių ribų, elektrinės privalo mažinti gamybą. Pasiūla sumažėja būtent tada, kai dėl oro kondicionierių auga paklausa. Europos didmeninėje elektros rinkoje kainą nustato paskutinė, brangiausia paklausai patenkinti reikalinga elektrinė. Kai iš sistemos pasitraukia pigi ir pastovi branduolinė galia, jos vietą dažnai užima dujinės elektrinės, o kaina kyla visiems prie tos rinkos prijungtiems vartotojams.

Prancūzija parodė, kaip greitai toks poveikis persiduoda kaimynams. Praėjusią savaitę EDF sumažino branduolinę gamybą 4,1 GW, maždaug 7 % vidurdienio paklausos, nes upių temperatūra pasiekė leidimuose nustatytas ribas prie Golfešo ir Nožan prie Senos reaktorių bei kitų objektų (Reuters, Le Figaro). Prancūzijos elektros eksportas sumažėjo nuo maždaug 10–12 GW iki apie 3 GW (Le Monde). Spaudimą pajuto šalys, kurios skaičiuoja šį importą savo balanse. Belgijoje ketvirtinių valandų didmeninės kainos vakare šoko virš 1 000 €/MWh, kai saulės gamyba slopo, o vėsinimo poreikis išliko didelis (Euronews).

Karštis riboja ir gamyklas

Apribojimas taikomas ne tik reaktoriams. Prie Mainco ir Vysbadeno veikiančios elektrinės aušinimui per valandą paima apie 80 000 kubinių metrų Reino vandens ir gali būti priverstos iš dalies stabdyti darbą, jei upė priartėtų prie 28 °C. Budenheimo chemijos gamyklai, esant panašiai temperatūrai, taip pat gali tekti mažinti daug energijos naudojančias operacijas (Tagesschau).

Reino kraštas-Pfalcas jau paskelbė pirmąjį perspėjimo dėl upių įkaitimo lygį. Aukštesni lygiai buvo pasiekti 2018, 2019, 2022 ir 2025 m. (Rhein-Ahr-Anzeiger). Tai nebėra retas nukrypimas nuo normos.

Kas sumoka už sprendimą

Vengrijos suteikta išimtis sistemoje išlaikė apie 600 MW pigios branduolinės galios ir apribojo kainų šuolį, kurį būtų pajutę vartotojai. Sąnaudas perėmė Dunojus. Vyriausybė teigia, kad nuolatinė stebėsena nerodė pavojaus vandens gyvūnijai (HVG, Telex), tačiau nepriklausomų duomenų apie ištirpusį deguonį ar ekologinio vertinimo nepaskelbta.

Vos keliomis dienomis anksčiau ta pati vyriausybė pradinius Pakšo galios mažinimus vadino įprastais ir suvaldomais. Pirmadienį tolesnis mažinimas jau buvo laikomas nepriimtinu (444.hu). Šio posūkio valdžia nepaaiškino.

Prancūzija turi tokią pačią teisinę galimybę. Per 2022 m. karščio bangą keturios Prancūzijos elektrinės, gavusios aplinkosaugines išimtis, iš viso veikė 24 dienas (Le Monde). 2026 m. EDF gamybą mažino ir, publikavimo metu, naujos išimties nebuvo paprašiusi. Skirtumas ne teisinis, o politinis: Prancūzija priėmė pasiūlos sumažėjimą, Vengrija — ekologinę riziką.

Karščio bangoms dažnėjant, upių temperatūros ribos vis dažniau susidurs su elektros paklausa, kurią kelia pats karštis. Kiekviena be skaidrių ekologinių duomenų suteikta išimtis mažina kartelę kitam tokiam sprendimui.