Intel stiprina Airijos AI lustų gamybą

„Intel“ plečia lustų gamyklą netoli Dublino: į Leikslipo miestelį investuojama 5 mlrd. €, kad jame būtų gaminama daugiau pažangių serverių procesorių (Intel, RTÉ). Europai tai realus pramoninis laimėjimas: ne pažadas, ne laboratorija, o veikianti gamykla, gaminanti realius lustus Europoje. Tačiau šis sprendimas kartu parodo skirtumą tarp gamybinių pajėgumų didinimo ir tikros tiekimo grandinės kontrolės.

Pati gamykla — „Fab 34“ — jau veikia. „Intel“ atnaujina jos įrangą, kad galėtų pagaminti daugiau „Intel 3“ silicio plokštelių „Xeon“ serverių procesoriams, naudojamiems dirbtinio intelekto duomenų centruose ir didelio našumo skaičiavimuose (Irish Times). Silicio plokštelė — plonas diskas, ant kurio išgraviruojama daug lustų, vėliau supjaustomų į atskirus komponentus. Šis graviravimo etapas, vadinamas priekine gamybos dalimi, sudėtingiausia lustų gamybos grandis. Leikslipas būtent ją ir vykdo.

Svarbu patikslinti: „Intel“ Airijoje nestato europinio atsako „Nvidia“ grafikos procesoriams, kuriais mokomi didieji dirbtinio intelekto modeliai. „Xeon“ procesoriai serveriuose veikia greta grafikos procesorių. Jie svarbūs dirbtinio intelekto infrastruktūrai, bet nėra ta grandis, kuri dabar varo didžiausią dirbtinio intelekto pajėgumų lenktynių dalį (Intel, Reuters via Investing.com).

Kodėl pinigai atiteko Airijai, o ne Vokietijai

Palyginimas su Magdeburgu paaiškina dalį sprendimo logikos. Saksonijoje-Anhalte planuota nauja „Intel“ megagamykla, kurios bendra investicijų vertė turėjo siekti apie 30 mlrd. € ir kuriai Vokietija buvo numačiusi dideles subsidijas, po „Intel“ finansinio persitvarkymo atidėta į šalį (Handelsblatt, upday). Gamyklą statant nuo nulio reikia sukurti švariąsias patalpas, elektros ir vandens valymo sistemas, parengti operatorius ir pritraukti tiekėjus, o lustų rinka tuo metu keičiasi toliau.

Leikslipas — priešingas atvejis. Šiame miestelyje jau dirba apie 4 900 žmonių, gamyba vyksta kelis dešimtmečius, o nuo 1989 m. „Intel“ Airijoje investavo maždaug 30 mlrd. € (RTÉ, Europa Press). Vokietijos subsidijos neprivertė „Intel“ imtis brangios naujos aikštelės, kai Airijoje jau turima veikianti. Kapitalui brangstant, pinigai pirmiausia keliauja ten, kur pajėgumai jau sukurti (n-tv).

Pajėgumai be kontrolės

Skaičiaus, kuris leistų įvertinti tikrą investicijos mastą, „Intel“ nepaskelbė: kiek papildomų silicio plokštelių per mėnesį pagamins „Fab 34“. Be šio duomens neįmanoma apskaičiuoti, kiek ši plėtra priartina Europą prie ES lustų akto tikslo — iki 2030 m. padidinti žemyno dalį pasaulinėje lustų gamyboje nuo maždaug 10 % iki 20 % (European Commission).

Kitos valstybės narės taip pat deda atskiras grandis. Čekijoje, gavus 450 mln. € patvirtintą valstybės pagalbą, JAV valdoma „Onsemi“ plečia galios lustų pajėgumus (Data Center Dynamics). Ispanijos 12,25 mlrd. € PERTE Chip programa finansuoja lustų projektavimą ir mokslinius tyrimus, o ne masinę gamybą (El País). Kiekvienas projektas prideda dalį pajėgumų. Nė vienas savaime nesukuria nepriklausomybės.

Suvereniteto spraga išryškėja pažvelgus, kas iš tiesų valdo grandinę. Europa gauna didesnę silicio plokštelių gamybą Airijoje, bet korporacinė kontrolė lieka JAV bendrovės „Intel“ rankose. Gamyklos litografijos įrenginius tiekia Nyderlandų ASML — stipriausia Europos puslaidininkių įmonė. Tačiau pati ASML priklauso nuo amerikietiškos programinės įrangos ir JAV veikiančios šviesos šaltinių dukterinės bendrovės „Cymer“ San Diege. Vašingtonas nuo 2019 m. taiko JAV taisykles, leidžiančias riboti eksportą, kai produktai remiasi amerikietiškomis technologijomis, ir taip blokuoja pažangiausių ASML įrenginių tiekimą Kinijai (Tech Policy Press, European Commission). „Pagaminta Europoje“ dar nereiškia „kontroliuojama Europos“.

Kas laimi, kas moka

Pirmiausia laimi Airija: keli šimtai nuolatinių darbo vietų, tūkstančiai statybos darbų ir dar gilesnis užsienio tarptautinių bendrovių įsitvirtinimas. Šis modelis turi koncentracijos riziką. „Business Insider España“, remdamasis Ispanijos fiskaline analize, skelbė, kad vos trys bendrovės sugeneruoja beveik pusę Airijos pelno mokesčio pajamų (Business Insider España). „Intel“ sustiprino savo poziciją iš „Apollo“ atpirkdama 49 % „Fab 34“ akcijų už 14,2 mlrd. JAV dolerių; dalis sandorio finansuota maždaug 6,5 mlrd. JAV dolerių nauja skola (Data Center Dynamics).

Šiam konkrečiam plėtros etapui kol kas nepaskelbta nei nauja Airijos dotacija, nei ES lustų akto subsidija. Jei viešieji pinigai atsirastų vėliau, rizikos pasiskirstymas pasikeistų. „Intel“ vis dar priklauso nuo to, ar klientai iš tiesų nupirks sukurtus pajėgumus: bendrovė dar nėra užsitikrinusi didelio išorinio lustų gamybos užsakovo ir yra sakiusi pajėgumus didinsianti tik ten, kur jau įsipareigota dėl išorinės paklausos (Data Center Dynamics).

Leikslipas — rimtas pramoninis laimėjimas. Tačiau Europos problema neapsiriboja gamyklų plotu. Jai reikia viso įrankių, programinės įrangos, tiekėjų ir teisinių svertų rinkinio, leidžiančio gaminti lustus neprašant Vašingtono leidimo. Viena investicija, kad ir kokia didelė, šios spragos neuždaro.