Iranas už Hormūzo atvėrimą prašo JAV nuolaidų

Iranas pasiūlė per savaitę vėl atverti Hormūzo sąsiaurį, jei pirmiausia veiksmų imtųsi JAV. Kaip pranešama, Donaldas Trampas pasiūlymą atmetė, tačiau Teheranas teigia nesulaukęs oficialaus atsakymo. Rugsėjo 25 d. sąsiaurį, kuriuo iki konflikto per dieną plaukdavo apie 125 dideli komerciniai laivai, kirto vos devyni laivai (Cyprus Mail).

Apie pasiūlymo atmetimą pranešė Wall Street Journal. Leidinys rėmėsi neįvardytais JAV pareigūnais, teigusiais, kad Trampas tikisi po lapkritį vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų atnaujinti Irano bombardavimą (WSJ). Tai parodo, ką leidiniui sakė jo šaltiniai, bet ne kokį sprendimą priėmė Vašingtonas. Baltieji rūmai oficialiai nepaskelbė pasiūlymo atmetę, o Vokietijos visuomeninis transliuotojas Deutschlandfunk pabrėžė, kad pranešimas nepatvirtintas oficialiai (Deutschlandfunk). Berliner Zeitung paskelbė Reuters pranešimą, kad Iranas vis dar laukia oficialaus JAV atsakymo (Berliner Zeitung).

Pirmiausia veikia Vašingtonas, paskui Iranas atveria sąsiaurį

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Aragčis Jungtinėse Tautose pristatė planą ir teigė, kad pasiūlymas Vašingtoną pasiekė per Katarą (UN recording). Planas nepradėtų veikti, kol JAV jam nepritartų. Pasak Aragčio, tuomet Vašingtonas veiktų keturias ar penkias dienas, šeštąją dieną Iranas atvertų sąsiaurį, o septintąją prasidėtų derybos dėl galutinio susitarimo (UN recording).

Kaip praneša Associated Press, svarbiausia susitarimo dalis Iranui – kad JAV panaikintų savo karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir sušvelnintų naftos sankcijas (AP). Teheranas taip pat prašo atblokuoti įšaldytas lėšas ir sudaryti paliaubas, kurios apimtų Libaną.

Vašingtonas viešai pasiūlymo neatmetė. Tą dieną, kai kalbėjo Aragčis, JAV pareigūnas Reuters per tarpininkus palaikomus ryšius su Iranu pavadino „teigiamais ir konstruktyviais“ (Reuters via Al-Monitor). Toks pareiškimas rodo, kad kontaktai vyksta, ir gali derėti su privačiu pasiūlymo atmetimu.

Kas gali pakeisti padėtį, o kas – ne

Blokada – stipriausia Vašingtono derybinė korta. US Central Command pranešė, kad iki rugsėjo 23 d. nukreipė kitais maršrutais 115 komercinių laivų, plaukusių į Irano uostus arba iš jų (CBS). Pagal Irano pasiūlytą seką JAV turėtų atsisakyti šios priemonės dar nepatikrinus, ar Iranas ištesės pažadą atverti sąsiaurį.

Sprendimo grandinė trumpa. Vašingtonas gali atsakyti į pasiūlymą ir pakeisti blokados bei sankcijų sąlygas. Iranas gali atverti laivybos kelią. Sunkiausia įgyvendinti Libaną apimančias paliaubas, nes jų baigtis priklauso nuo Izraelio: Vašingtonas gali jį spausti, bet negali įpareigoti.

Europa derybose nedalyvauja, tačiau patiria jų ekonomines pasekmes. Iki karo per sąsiaurį keliaudavo maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos, todėl sutrikusi laivyba veikia Europos namų ūkius ir pramonę per pasaulines kainas (EIA). Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadefulis rugsėjo 24 d. parėmė 80 valstybių pareiškimą, kuriame reikalaujama visiškai atverti Hormūzo sąsiaurį (Handelsblatt). Pareiškimas didina spaudimą, bet nekeičia susitarimo sąlygų.

Kitos Europos priemonės skirtos alternatyviems maršrutams apsaugoti, o ne pačiam sąsiauriui. Emanuelis Makronas paskelbė, kad į Janbu, Saudo Arabijos naftos terminalą prie Raudonosios jūros, bus siunčiami kariai, radarai ir oro gynybos priemonės, tačiau nenurodė nei karių skaičiaus, nei jų dislokavimo pradžios datos (Le Monde). Per Janbu dalis Saudo Arabijos naftos gali pasiekti pirkėjus neplaukdama per Hormūzo sąsiaurį, tad terminalo apsauga saugo šį alternatyvų kelią. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas prašo valstybių narių skirti daugiau laivų ir orlaivių Aspides misijai – ES operacijai, saugančiai laivybą Raudonojoje jūroje nuo husių išpuolių (Euronews). Duomenų, kad ši misija veiktų Hormūzo sąsiauryje, nėra.

Kaip atrodytų sąsiaurio atvėrimas

Laivų skaičius leidžia padėtį įvertinti aiškiau nei diplomatiniai pareiškimai. Iki rugsėjo 24 d. International Maritime Organization šiame regione buvo patvirtinusi 85 incidentus ir 24 jūrininkų žūtis, nurodė tas pats Cyprus Mail straipsnis (Cyprus Mail). Dideli tanklaiviai vis dar gabena nemažai naftos, todėl nedidelis sąsiaurį kertančių laivų skaičius nereiškia, kad eksportas sustojo.

Šie skaičiai paaiškina laivybos atsargumą. Laivų savininkai, įgulos ir laivus draudžiantys draudikai kiekvieną maršrutą vertina atskirai ir sprendžia, ar juo pakankamai saugu plaukti. Po kelis mėnesius trukusių išpuolių jie norės matyti, kad laivai sąsiaurį kerta kasdien, ir tik tada pasitikės Teherano ar Vašingtono paskelbtais susitarimais.

Teheranas pateikė sąlyginį grafiką, o Vašingtonas viešai į jį neatsakė. Wall Street Journal pranešimas leidžia manyti, kad atsakymas gali būti neigiamas, tačiau jis paremtas neįvardytais pareigūnais. Apie tikrąjį sąsiaurio atvėrimą spręs laivai, vėl reguliariai juo plaukiantys; tai parodys kasdienis reisų skaičius.