Airija stumia ES rinkų centralizavimą

Airijos finansų ministras Simonas Harrisas veda derybas dėl ES finansinių taisyklių paketo, galinčio pakeisti vertybinių popierių prekybą ir priežiūrą visame bloke. Susitarimo jis siekia iki spalio (RTE). Liepos 1 d. Airija perėmė rotacinį pirmininkavimą ES Tarybai, todėl dabar pirmininkauja ministrų susitikimams, kuriuose valstybės narės derina teisės aktus. Problema ta, kad Airija — viena labiausiai nuo planuojamų pokyčių priklausomų šalių, nors būtent jai tenka tarpininkauti dėl kompromiso.

Kodėl Europa nori perjungti kapitalo rinkų sistemą

Europos namų ūkiai pernelyg didelę santaupų dalį laiko bankų indėliuose, duodančiuose menką grąžą. Įmonės, norinčios pritraukti kapitalo leisdamos akcijas ar skolos vertybinius popierius, vis dar susiduria su 27 nacionalinėmis taisyklių sistemomis: mokesčių, nemokumo, finansų priežiūros srityse (European Commission, Council of the EU). Kapitalas per sienas nejuda taip laisvai kaip prekės.

Siūlomas sprendimas — Rinkos integracijos ir priežiūros paketas, perrašantis septyniolika ES teisės aktų, reglamentuojančių vertybinių popierių prekybą, tarpuskaitą ir priežiūrą (European Parliament). Pagrindinė logika paprasta: jeigu Paryžiuje įsikūrusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA priverstų nacionalines priežiūros institucijas taisykles taikyti vienodžiau, įmonėms būtų lengviau pritraukti lėšų kitose valstybėse, o investuotojai galėtų tikėtis, kad tas pats produktas visur prižiūrimas panašiai (A&O Shearman).

Airijos interesų konfliktas

Dubline veikia viena didžiausių Europoje fondų administravimo industrijų. Airijos europarlamentarė Regina Doherty nerimą įvardijo tiesiai: Airija turi „labai daug čia registruotų investicijų“ ir nenori, kad „kas nors kitas jas valdytų arba pakeistų rinką taip, kad jos taptų mobilios“. Didesnės ESMA galios, jos teigimu, „galbūt visiškai tinka Prancūzijai, Vokietijai, Italijai ir kitiems, norintiems mūsų pyrago dalies, bet ekonomiškai tai netiktų Airijai“ (RTE).

Dabartinė suskaidyta sistema naudinga labai konkrečioms grupėms: fondų administratoriams, atitikties teisininkams, reguliavimo specialistams ir mokesčių konsultantams Dubline bei Liuksemburge. Jų darbas egzistuoja todėl, kad kiekviena šalis priežiūrą organizuoja skirtingai. Perkėlus dalį funkcijų į ES lygmenį, kartu persikeltų ir dalis darbo.

Harrisas pripažįsta, kad ESMA reikia „didesnio vaidmens“, bet sako, jog Airija „nepalaiko centralizuotos priežiūros idėjos, juo labiau vien dėl pačios centralizacijos“ (European Business Magazine). Kitoms sostinėms jo žinutė tokia: „jeigu pajudės tik vienas žmogus, susitarimo nebus“ (Irish Times).

Spaudimas realus. Šešios didžiausios ES ekonomikos remia dalies priežiūros galių perkėlimą ESMA, o sprendimui pakanka kvalifikuotos daugumos: 15 šalių, atstovaujančių 65 % ES gyventojų, gali jį priimti be vienbalsio pritarimo (Council of the EU, Irish Times). Airija viena paketo neužblokuos. Tačiau pirmininkaudama Tarybai ji gali formuoti kompromiso ribas.

Skirtis ne tarp didelių ir mažų valstybių

Prancūzija čia mato masto klausimą: vienodesnė priežiūra padarytų ES rinkas patrauklesnes tarptautiniu mastu, o jos reguliuotojas projektą sieja su konkurencingumu, ne su prarandama nacionaline kompetencija (AMF). Liuksemburgas, kaip ir Airija, linkęs saugoti finansų centro statusą: jam priimtinesnė ESMA, kuri spaudžia nacionalinius reguliuotojus veikti nuosekliau, bet tiesiogiai neprižiūri fondų (CSSF).

Būtent čia ir glūdi derybų esmė. Fondų industrijos lobistinė organizacija EFAMA ribą brėžia aiškiai: paprastesnėms tarpvalstybinėms taisyklėms ji pritaria, tačiau tiesioginę ESMA vykdomą turto valdytojų priežiūrą vadina „nepagrįsta“ ir „nukreipiančia dėmesį“ nuo konkurencingumo tikslų (EFAMA). Viena — pasiekti, kad 27 nacionaliniai reguliuotojai tas pačias taisykles taikytų vienodžiau. Visai kas kita — pakeisti juos viena ES institucija.

Namų ūkiams žadama platesnė prieiga prie investicinių produktų ir didesnė ilgalaikė santaupų grąža. Tačiau pinigų perkėlimas iš indėlių į rinkas reiškia ir rizikos prisiėmimą. Airijos centrinis bankas pabrėžė elgsenos priežiūros pavojus: interesų konfliktus, spaudimą netinkamai pardavinėti finansinius produktus, skaitmeninius sprendimus, kurie labiau klaidina nei informuoja (Central Bank of Ireland). Ar nauda atiteks paprastiems taupytojams, ar daugiausia finansų tarpininkams, kol kas atviras klausimas.

Europa nuolat diagnozuoja savo kapitalo rinkų susiskaidymą, bet kiekvieną kartą iš naujo pamato, kad tas susiskaidymas saugo kieno nors verslo modelį. Harrisas turi šešis mėnesius išsiaiškinti, kieno.