Airija atsisako JT veto karių misijoms

The parliamentary anchor sinks as the government uncouples its military from international oversight.
Vaizdo kompozicija · tobriefAirijos vyriausybė šį mėnesį teikia įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikinta JT Saugumo Tarybos veto teisės įtaka Airijos karių siuntimui į užsienį. 2026 m. Gynybos įstatymo pataisų projektas apima daugiau nei šį vieną pakeitimą: misijoms, kuriose dalyvautų ne daugiau kaip 50 karių, nebereikėtų ir Dáil, Airijos parlamento žemųjų rūmų, balsavimo. Sprendimą priimtų tik ministrų kabinetas (RTÉ).
Projektas ardo vadinamąjį Airijos „trigubą užraktą“ — trijų sąlygų sistemą, taikomą siunčiant daugiau kaip 12 karių į užsienio misijas. Iki šiol tokiam sprendimui reikėjo kabineto pritarimo, parlamento balsavimo ir JT Saugumo Tarybos mandato. Užsienio reikalų ir gynybos ministrės Helen Makenti projektas JT mandato reikalavimą panaikintų visais atvejais. Mažesnėms misijoms būtų panaikinta ir parlamentinė kontrolė, todėl karių dislokavimo galia būtų sutelkta vykdomojoje valdžioje tokiu mastu, kokio Airija dar nėra išbandžiusi.
Kodėl Rusijos veto svarbus, ir kodėl ne visai
Vyriausybės argumentas paprastas: JT Saugumo Taryba nuo 2014 m. nepatvirtino nė vienos naujos taikos palaikymo misijos, nes Rusija ir Kinija jas blokuoja. Dėl to Airija galėjo treniruotis su ES kovinėmis grupėmis — daugiašaliais greitojo reagavimo vienetais, parengtais krizių valdymui, bet negalėjo jų dislokuoti. Praktinė kaina išryškėjo gegužės 24 d., kai Saugumo Taryba leido baigtis operacijos „Irini“, ES Viduržemio jūros karinės jūrų misijos prieš neteisėtą ginklų ir žmonių gabenimą, mandatui. Airija nedelsdama atšaukė savo personalą, nors pati operacija turėjo platų ES palaikymą.
Makenti tai pateikia kaip suvereniteto klausimą: „Dėl kitų šalių veto mes esame blokuojami“ (kalba Dáil). Vis dėlto ši kliūtis kol kas teorinė. Pati vyriausybė pripažįsta, kad Rusija niekada faktiškai nėra vetavusi Airijos dislokavimo.
Įstatymo projektui nepritaria visos opozicinės partijos. „Sinn Féin“ reikalauja referendumo, teigdama, kad Airijos ratifikuotos ES sutartys turėjo numanomas neutralumo garantijas (Sinn Féin, Irish Times). Makenti atsako, kad „trigubas užraktas“ įtvirtintas paprastajame įstatyme, o ne Konstitucijoje, todėl jam keisti referendumo nereikia. Valdančioji „Fianna Fáil“ ir „Fine Gael“ koalicija Dáil turi patogią daugumą, tačiau neutralumo platforma išrinkta prezidentė Ketrina Konoli yra sakiusi, kad projektą perduotų Aukščiausiajam Teismui konstitucinei patikrai.
Kitos Europos neutralios valstybės suka skirtingais keliais
Likusios neutralios Europos šalys juda nevienodai. Austrijos kancleris Christianas Stockeris gegužę pareiškė, kad „neutralumas mūsų neapsaugo“, ir pasisakė už glaudesnį Europos gynybos bendradarbiavimą. Apklausos rodo įtampą visuomenėje: 88 % austrų neutralumą laiko nacionalinės tapatybės dalimi, bet 81 % remia bendrą ES gynybos politiką. Austrijos neutralumas įrašytas Konstitucijoje, todėl bet koks jo keitimas gerokai sudėtingesnis nei Airijos įstatyminė pataisa.
Malta — priešingame gale. Ji vienintelė ES narė, neprisijungusi prie PESCO, Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, ES gynybos sistemos, kurioje dalyvauja 26 iš 27 valstybių. Gegužės 31 d. pasibaigusiuose rinkimuose nė viena didžioji partija neutralumo neminėjo. Švedija perėjo visą kelią nuo neprisijungimo politikos iki narystės NATO 2022–2024 m. ir dabar rengia teisės aktus, kurie leistų NATO operacijas iš Švedijos teritorijos be parlamento pritarimo.
Į ką projektas neatsako
Airija nėra paskelbusi, kad skirtų karių ES greitojo dislokavimo pajėgumams — 5 000 karių vienetui, veikiančiam nuo 2025 m. gegužės. Pataisytas įstatymas reikalautų, kad misijos atitiktų „JT Chartijos principus“, tačiau nenumato mechanizmo, kaip būtų vertinama, ar konkreti ES operacija be JT mandato tokį standartą atitinka. Tarp principo ir procedūros paliekama pakankamai erdvės beveik bet kokiam dislokavimo pagrindimui.
Šio posūkio nestumia Airijos rinkėjai. Karas Ukrainoje tarp jų prioritetų tesiekia 1 %, gerokai atsilikdamas nuo būsto ir pragyvenimo išlaidų. Vyriausybė netrukus turės teisinę galią siųsti karius į užsienį. Ji dar nepasakė, kur ir kokiam tikslui.
How was this article?
Help us get better
Help us get better
Details about this article
- Model:
- claude-opus-4-6
- Generated:
- 6/1/2026, 3:15:06 AM
- Pipeline run:
- eu_pipeline_20260601_015005
- Watermark:
- SynthID (Google's invisible watermark)
- Human review:
- None before publication