Lenkijai sulaikius krovinį, Italija leido jį į Rusiją

Pagal lapkričio 10 d. paskelbtą Europos Audito Rūmų ataskaitą, Italijos muitinė pagal sankcijų išimtį leido į Rusiją siunčiamam kroviniui išvykti. Lenkijos pareigūnai jį sustabdė prie ES išorės sienos ir grąžino, tačiau Italija siuntą įformino antrą kartą ir išsiuntė į Rusiją iš Italijos uosto (Europos Audito Rūmų ataskaita). ES sankcijos smarkiai sumažino tiesioginę prekybą su Rusija, tačiau kiekvienos šalies muitinė sprendžia savarankiškai, o Europos Komisija teigia negalinti panaikinti atskiro leidimo išgabenti krovinį.

Europos Audito Rūmai – nepriklausoma ES audito institucija. Ji tikrina, kaip naudojamos ES lėšos ir taikomos ES taisyklės, tačiau jos išvados neturi teisinės galios, o ataskaita neįrodo, kad padarytas nusikaltimas. Viešai paskelbtoje ataskaitos dalyje nenurodyta, kokios prekės gabentos, kas buvo eksportuotojas ir galutinis naudotojas ar kurie Italijos pareigūnai leido siuntą išgabenti. Reeksportas nebuvo pripažintas neteisėtu nei teismo sprendimu, nei skiriant baudą.

Vienoje sienoje sustabdyta, kitoje – išleista

Eksportuotojas rėmėsi Reglamente (ES) Nr. 833/2014 numatyta išimtimi. Tai pagrindinis ES teisės aktas, ribojantis prekybą su Rusija; išimtis taikoma kai kuriems siaurai apibrėžtiems nekariniams naudojimo atvejams. Eksportuotojai apie tokią išimtį deklaruoja patys, iš anksto neprašydami licencijos (Europos Komisijos muitinės DUK). Italijos muitinė deklaraciją priėmė, todėl atskiro eksporto leidimo nereikėjo (Europos Audito Rūmų ataskaita).

Kol prekės fiziškai neišvežtos iš ES, jos lieka muitinės priežiūroje. Todėl išvežimo punkto pareigūnai gali sustabdyti krovinį, kurį kitos šalies muitinė jau buvo išleidusi (Europos Komisijos muitinės DUK). Lenkijos pareigūnai taip ir pasielgė, o siunta grįžo į Italiją. Italijos muitinė panaikino pirminę deklaraciją, prekes išleido dar kartą ir leido jas išgabenti.

Ataskaitoje nenurodoma, dėl ko Lenkijos pareigūnai paprieštaravo, taip pat neaišku, ar prieš antrą kartą išleisdama prekes Italija į jų prieštaravimą atsižvelgė. Italijos muitinės sprendimai kliuvo ir kitur. Lietuvos muitinė sustabdė dar vieną siuntą, kurią Italija buvo išleidusi pagal tą pačią išimtį, pranešė Rapporteur, tačiau nepranešama, kas jai nutiko vėliau.

Auditoriai įspėja, kad eksportuotojai gali rinktis tą muitinę, kuri išimtį taiko palankiausiai. Vien maršrutas neįrodo, kad šis eksportuotojas taip ir elgėsi. Lenkijos ir Italijos pareigūnams nesutarus, ginčo neišsprendė jokia aukštesnė institucija. Europos Komisija auditoriams nurodė, kad atskiri leidimai priklauso valstybių narių kompetencijai, o ji pati neturi įgaliojimų įsikišti (Bursa).

Prekyba smuko, bet patikros nesuderintos

Sankcijos turėjo poveikį: ES ir Rusijos prekyba prekėmis sumažėjo nuo 252,8 mlrd. € 2021 m. iki 58,3 mlrd. € 2025 m., o tiesioginis eksportas prekių, labiausiai reikalingų Rusijos gynybos pramonei, nuo 2023 m. beveik nutrūko (Europos Audito Rūmų ataskaita). Auditoriai viso prekybos nuosmukio sankcijoms nepriskiria ir negali nustatyti, kiek dėl jų sumažėjo Rusijos gebėjimas kariauti.

Valstybės prekes tikrina nevienodai. Bulgarija nuo 2022 m. neužfiksavo nė vieno pažeidimo tarp kitų ES valstybių narių prekių, išvežamų per jos muitinę, o Latvija vien 2024 m. užregistravo apie 2 100 tokių netaisyklingų siuntų (Europos Audito Rūmų ataskaita, Eurocom). Kadangi nėra bendros patikrintų siuntų apskaitos, šis skirtumas neįrodo, kad Bulgarija krovinius praleidžia netikrindama. Tačiau dėl jo neįmanoma patikimai palyginti, kaip valstybės užtikrina sankcijų vykdymą.

Problemą iš dalies lemia skirtinga teisės aktų kalba. Muitinės teisės aktuose ir sankcijų teisėje kartais vartojamos skirtingos sąvokos, o Komisijos gairės yra patariamojo pobūdžio, ne privalomos teisės normos. Todėl vienoje muitinėje tinkama laikoma išimtis prie kitos sienos gali kelti abejonių.

Kas sprendžia dėl siuntos

Įgaliojimų pasidalijimas paaiškina, kodėl ginčas liko neišspręstas. Vyriausybės sankcijas kartu priima ES Taryboje, kur sprendžia valstybių ministrai, tačiau krovinius tikrina, išimčių taikymą vertina ir už pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn traukia nacionalinės institucijos. Auditoriai rekomenduoja Komisijai iki 2027 m. patikslinti dviprasmiškas taisykles ir išnagrinėti skirtumus tarp valstybių, o iki 2028 m. nustatyti bendrus stebėsenos kriterijus (Europos Audito Rūmų ataskaita, Paperjam). Tai rekomendacijos, kurių auditoriai negali įpareigoti įgyvendinti.

Europos Komisija atsako jau sustiprinusi koordinavimą ir gaires, taip pat atkreipia dėmesį į naują ES sankcijų biurą (ANSA). Koordinavimas ir gairės daro įtaką tam, kaip pareigūnai aiškina taisykles, tačiau nepanaikina Komisijos auditoriams nurodyto apribojimo: dėl siuntos išleidimo sprendžia nacionaliniai pareigūnai.

Sankcijos smarkiai sumažino tiesioginę prekybą su Rusija, tačiau išimties taikymo griežtumas priklauso nuo muitinės, kuri ją taiko palankiausiai. Lenkijos prieštaravimas nesustabdė Italijos sprendimo išleisti siuntą, o pagal dabartines taisykles nė viena ES institucija neturėjo įgaliojimų išspręsti šių šalių nesutarimo.