Italija užbaigė tik 3,7 mlrd. € projektų

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) — 577 mlrd. € ES fondas, 2021 m. sukurtas ekonomikoms po COVID-19 atkurti — turi griežtą galutinį terminą: 2026 m. rugpjūčio 31 d. Po šios datos nauji tarpiniai tikslai nebebus įskaitomi. Iki rugsėjo 30 d. valstybės turės pateikti visus mokėjimo prašymus. Nepanaudotos lėšos išnyks. Iki šiol vyriausybėms išmokėta apie 58 % fondo (Europos Komisija, ING Think). Tikroji kliūtis atsiranda vėliau: tarp ES pinigų gavimo valstybės biudžete ir momento, kai tie pinigai tampa ligonine, mokykla ar parama mažai įmonei.

Italija pinigus gavo. Projektai nepajudėjo tokiu pat tempu.

Ryškiausiai šis atotrūkis matyti Italijoje. Roma jau gavo 166 mlrd. €, arba 85 % jai skirtų 191 mlrd. € — didžiausio nacionalinio paketo visoje ES (Italijos vyriausybė). Tačiau Italijos audito rūmai nustatė, kad realiai užbaigtų projektų vertė siekia tik 3,7 mlrd. € (upday, Il Resto del Carlino). Likusi dalis įstrigusi skirtinguose administraciniuose etapuose. Tūkstančiai mažų savivaldybių gavo finansavimą, bet neturi pakankamai darbuotojų viešiesiems pirkimams ir projektų priežiūrai. Pietiniai regionai atsilieka labiausiai: Sicilijoje mokėjimų lygis siekia 22 %, Kalabrijoje — 25 %, o Venete — 47 % (Il Foglio).

Administracinį trūkumą papildo fizinis. Statybos sąnaudos nuo 2022 m. padidėjo 40 %, o ES dotacijos šiems projektams buvo apskaičiuotos pagal 2021 m. kainas (Legacoop Romagna). Rangovams ši aritmetika nebesueina: mokyklos renovacijai pasiūlyta viena kaina, tačiau medžiagų brangimas biudžetą suvalgo dar neuždengus stogo. 2025 m. Italijos statybų sektoriuje pradėta 13 500 nemokumo procedūrų (Unioncamere). Kiekvienas bankrotas sustabdo už jo stovintį viešųjų darbų projektą.

Toliau į rytus padėtis dar sudėtingesnė. Vengrija gavo tik 9 % savo 10,4 mlrd. € paketo, o 9,5 mlrd. € įšaldyta dėl ginčų dėl teisinės valstybės principų (Portfolio.hu). Rumunijai gresia iki 15 mlrd. € siekiančios sankcijos, nes neįvykdyti 38 tarpiniai tikslai (DCNews). Bulgarija, nuo plano patvirtinimo pakeitusi septynias vyriausybes, sugebėjo įsisavinti tik 53 % lėšų.

Išlikimas mažinant ambicijas

Sėkmingai atrodančios valstybės dažnai tokios tapo sumažinusios tikslus. Portugalija išvengė 2 mlrd. € praradimo tris kartus perprogramuodama savo planą: atsisakė Lisabonos ir Porto metro linijų, perpus sumažino būsto tikslus, o sveikatos apsaugos lovų skaičių apkarpė 40 % (Eco/Sapo, Observador). Dar 964 mln. € nukreipta į plėtros banką, kurio paskolų programose „įvykdymui“ pakanka pasirašytų sutarčių, o ne baigtų projektų (Conta-la.pt). Pačios Portugalijos priežiūros institucija klausė: „Ar neaukojame poveikio?“

Graikija, jau gavusi 68,5 % savo 36 mlrd. € paketo, susiduria su kitu spaudimu. Pigių RRF paskolų, kurių palūkanos siekia 0,3–1 %, paklausa pasiūlą viršija 6–8 mlrd. € (News247). Šioms paskoloms pasibaigus, įmonėms teks skolintis rinkoje tris ar keturis kartus brangiau (Protothema).

Projektavimo klaida

Europos Audito Rūmai įvardijo pagrindinį prieštaravimą: RRF moka už tarpinius tikslus, o ne už faktines sąnaudas ar galutinį rezultatą. Nėra mechanizmo susigrąžinti pinigus, jeigu tarpinis tikslas formaliai pasiektas, bet investicija taip ir neužbaigta (ECA Special Report 13/2024, eucrim).

Gilesnė problema, kaip pažymėjo Briuselyje veikiantis ekonomikos tyrimų centras „Bruegel“, ta, kad rezultatais grindžiami mokėjimai reikalauja stiprių institucijų (Bruegel). Rumunija, Bulgarija ir Vengrija — silpnesnes administracijas turinčios šalys — kartu yra tos, kurioms pertvarkos reikia labiausiai. RRF buvo sukurtas skirtumams mažinti. Praktikoje jis dalį jų atkartojo.

Europos fiskalinė valdyba skaičiuoja, kad RRF dotacijos kasmet pridėjo maždaug 0,25 % BVP prie ES viešųjų investicijų. Šis impulsas 2027 m. išnyks, o jį pakeisiančios priemonės kol kas nėra (Europos fiskalinė valdyba). Kitas ES biudžeto ciklas prasidės 2028 m., tačiau derybininkai dar nesutarė net dėl to, ar nuolatinė investicijų priemonė apskritai turėtų egzistuoti. Dabar lieka du klausimai: kiek pinigų bus prarasta ir ar politinė sistema pastebės po jų likusią investicijų spragą.