Italija pratęsė patikras, Ceutos sąsajos neįrodė

Italija tikrins iš Ispanijos lėktuvu ar laivu atvykstančius keliautojus iki spalio 15 d. Vidaus reikalų ministrui Matėjui Pjantidoziui rugsėjo 30 d. pratęsus šią priemonę (ANSA, Euronews). Tai jau trečias patikrų, Romos pirmą kartą įvestų rugpjūtį, pratęsimas (RTVE). Roma patikras grindžia migrantų krize Seutoje – Ispanijos eksklave Šiaurės Afrikos pakrantėje, – tačiau paskelbti duomenys neleidžia nė vieno neįleisto keliautojo susieti su Seuta.

Patikros abiem kryptimis

Patikros vyksta keliautojams išlipus iš lėktuvo ar laivo Italijoje. Joks maršrutas neuždarytas. Rugpjūčio pradžioje „Sky TG24“ pranešė, kad Italijos pasieniečiai daugiausia tikrino ne ES piliečius (Sky TG24). Roma nepateikė duomenų, kiek patikros pailgino keliones ar sutrikdė susisiekimą.

Ispanija ir Italija priklauso Šengeno erdvei – ES valstybių zonai, kurioje paprastai keliaujama be vidaus sienų kontrolės. Šengeno sienų kodeksas leidžia valstybei laikinai atkurti tokią kontrolę kilus rimtai grėsmei. Vyriausybė turi įrodyti, kad patikros būtinos ir proporcingos, o švelnesnės priemonės neveiktų (EUR-Lex).

Atsakydama Ispanija įvedė savo patikras iš Italijos atvykstantiems keleiviams; jos galios iki spalio 8 d. (Euronews). Ispanijos užsienio reikalų ministras Chosė Manuelis Albaresas rugsėjo viduryje Italijos sprendimo pratęsimą pavadino „absurdiška priemone“, o jo kolega Antonijus Tajanis Madrido atsaką – be reikalo agresyviu (EFE). Dabar keliautojai tikrinami abiem kryptimis.

Ką parodė Roma

Pjantidozis tvirtina, kad Seutos problemos neišnyko, todėl atsargumas būtinas. Šis argumentas turi pagrindo: staiga prie išorinės ES sienos atvykus dideliam žmonių skaičiui, dalis jų gali mėginti vykti toliau į kitas šalis, tad kaimynės turi pagrindo stebėti tokius srautus.

Tačiau stebėjimas savaime neparodo, iš kur atvyko konkretūs žmonės. Iki rugpjūčio pabaigos, patikrinus keleivių sąrašus, kuriuose buvo beveik 500 000 žmonių, į šalį neleista atvykti 31 keleiviui. Pareigūnai pripažino negalintys nustatyti, ar kuris nors iš jų buvo atvykęs iš Seutos (ANSA). Vėlesnių duomenų nepaskelbta.

Ispanija nesutinka su prielaida, kad migrantai iš Seutos keliavo toliau. Rugsėjo 17 d. vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska Europos Komisijai teigė, kad migrantai iš Seutos į žemyninę Ispaniją nevyko (La Moncloa). Ispanijos diplomatiniai šaltiniai taip pat teigė, kad Madridas informuosiąs Briuselį, jog migrantai nevyko toliau į kitas valstybes nares (EFE per „ABC Color“).

Tai vyriausybės teiginiai, o ne patikrinti duomenys. Vis dėlto Roma nepaskelbė nieko, kas jiems prieštarautų.

Ką Roma turėtų įrodyti

2024 m. peržiūrėtame kodekse staigus ir didelio masto neteisėtas ne ES piliečių judėjimas tarp valstybių narių įvardytas kaip viena iš galimų rimtų grėsmių (EUR-Lex). Iš Maroko į Seutą atvykę žmonės kirto išorinę ES sieną, o ne sieną tarp dviejų valstybių narių.

Viešai nepaskelbta, kuriuo pagrindu Italija šįkart įvedė kontrolę. Jei Roma remiasi būtent šia grėsme, ji turi įrodyti, kad žmonės iš Ispanijos keliavo toliau. Viešai prieinami duomenys tokio judėjimo nepatvirtina.

Europos Komisija negali vetuoti valstybės sprendimo pratęsti patikras. Ji gali jį įvertinti, pateikti nuomonę ir kraštutiniu atveju pradėti pažeidimo procedūrą – ES teisės priemonę, leidžiančią bylą dėl vyriausybės veiksmų perduoti ES Teisingumo Teismui. Kol Komisija nesiima veiksmų, sprendimą iš esmės priima Roma.

Italija parodė, kad jos patikros leidžia sustabdyti keliautojus. Tačiau vieninteliais paskelbtais duomenimis nė vienas neįleistas asmuo nesusietas su Seuta, tad vieši įrodymai nepatvirtina, kad patikros aptiko jas pateisinantį judėjimą. Jei pasibaigus šiam pratęsimui Pjantidozis vėl pratęs kontrolę, Komisijai ir iš Ispanijos keliaujantiems žmonėms jis turės pateikti konkrečių maršrutų duomenis. Rugpjūčio skaičių tam nepakako.