Italija palieka €6 billion SAFE paskolų

Italija Europos Komisijos paprašė maždaug 8-8,9 mlrd. € gynybos paskolų, nors Briuselis Romai preliminariai buvo numatęs apie 14,9 mlrd. € (Il Fatto Quotidiano, Eunews). Šios lėšos skiriamos per SAFE (Security Action for Europe) — 150 mlrd. € priemonę, leidžiančią ES skolintis centralizuotai ir vėliau perskolinti pinigus valstybėms narėms gynybos įsigijimams palankesnėmis sąlygomis, nei dauguma jų gautų rinkose savarankiškai. Briuselis gali pasiūlyti pigesnį kreditą, tačiau sprendimas prisiimti skolą vis tiek lieka nacionalinėms vyriausybėms.

Kontrastas išryškėjo tą pačią dieną. Rumunija gavo pirmąją 2,5 mlrd. € SAFE išmoką ir jau verčia ją konkrečiais užsakymais: pėstininkų kovos mašinomis „Lynx“, oro gynybos sistemomis „Mistral“ ir „Airbus“ sraigtasparniais (EC Romania, HotNews). Lenkija dar anksčiau pasirašė 43,7 mlrd. € susitarimą ir gavo 6,6 mlrd. € išankstinio finansavimo (European Commission, Notes from Poland). Anksti prisijungusios valstybės paskolas jau verčia pramonės užsakymais. Italijos sumažinta paraiška rodo ankstesnę problemą: dalis vyriausybių gali net nepaprašyti visų joms prieinamų pinigų.

Koalicinis kompromisas, ne biudžeto logika

Pagal Tarybos reglamentą 2025/1106 sukurta SAFE priemonė neveikia kaip dotacija. Kiekvienas per ją Romos pasiskolintas euras tampa Italijos skola, o Italijos partijos turi paaiškinti, kodėl šią skolą verta prisiimti.

Džordžos Meloni koalicijoje pagrindinė skirtis ėjo tarp užsienio reikalų ministro Antonijaus Tajanio iš „Forza Italia“, kuris Riminyje vykusioje konferencijoje viešai rėmė visos sumos prašymą, ir Matteo Salvinio „Lygos“, prieštaravusios didesniam skolinimuisi gynybai. Finansų ministras Džankarlas Džordžetis pripažino palankias SAFE sąlygas, tačiau vyriausybė vis tiek pasirinko maždaug perpus mažesnę sumą (Il Foglio). Tajanis atsitraukimą pristatė kaip prioritetų peržiūrą: esą po su Irano konfliktu susijusių aplinkybių pasikeitimo Italijai reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką (Il Fatto Quotidiano, PAP). Iš viešai prieinamų duomenų neaišku, ar sprendimą nulėmė „Lygos“ spaudimas, Iždo atsargumas, ar sąmoningas Meloni kompromisas. Rezultatas tas pats: Roma paprašė pusės galimos sumos.

Ispanijos atvejis rodo panašią dinamiką mažesniu mastu. Madridas paprašė tik 1 mlrd. €, o jaunesnioji koalicijos partnerė „Sumar“ atvirai prieštaravo gynybos išlaidų didinimui (EFE, El Confidencial). Pigus ES skolinimasis nepanaikina vidaus politinės kainos, kai skola siejama su gynyba.

Eilė už Romos

Italijos delsimas turėjo pasekmių ne tik pačiai Romai. SAFE paketas fiksuoto dydžio, todėl nepanaudotos sumos negali laisvai judėti, kol Komisija nežino, ar konkreti valstybė jų atsisako. Komisijos atstovas Thomas Regnier spaudė Italiją pateikti aiškų atsakymą, nes rezervuotos, bet nepaimtos lėšos riboja Komisijos galimybes jas perskirstyti kitoms vyriausybėms (Euronews). Maždaug 6 mlrd. €, kurių Italija nepaprašė, kartu su iki galo neišspręstu Vengrijos prašymu sudaro lėšų likutį, kurį Komisija gali atverti per antrą kvietimą iki 2026 m. pabaigos (Euractiv, Council).

Lenkija jau ruošiasi šiai galimybei. Gynybos viceministras Pavelas Zalevskis patvirtino, kad Varšuva norėtų varžytis dėl papildomų SAFE lėšų antrajame etape (Bankier/PAP). Lenkijos žiniasklaida skaičiuoja, kad galėtų atsiverti iki 10 mlrd. €, tačiau ši suma priklauso nuo galutinių Italijos ir Vengrijos paraiškų, todėl kol kas lieka spėjimas (RMF24).

Vengrijos situacija kitokia. Nauja vyriausybė peržiūri ankstesnės valdžios gynybos investicijų planą, kilus įtarimų dėl korupcijos, o Komisija Budapešto paraiškos dar nebuvo patvirtinusi tuo metu, kai kitos valstybės jau gavo pritarimą (Euronews HU). Vengrijos stabdis susijęs su valdymo ir skaidrumo klausimais, ne su koalicijos ginču dėl skolinimosi.

Kas išleidžia pirmas, tas formuoja rinką

SAFE taisyklės reikalauja, kad bent 65 % įsigijimų vertės sudarytų europietiškas arba ukrainietiškas turinys. Tai kreipia užsakymus ES veikiančių gamintojų link ir atitinka ilgalaikį Prancūzijos siekį stiprinti Europos gynybos pramonės savarankiškumą (Council, CMS). Todėl greitai paskolas imantys kabinetai ne tik stiprina savo kariuomenes. Jie lemia užsakymų portfelius, tiekėjų ryšius ir gamybos linijų apkrovą visame žemyne.

Briuselio mechanizmas jau veikia: patvirtinimai, sutartys ir pirmosios išmokos pasiekė daugiau kaip tuziną valstybių. Tačiau SAFE pirmiausia naudinga toms vyriausybėms, kurios pasirengusios gynybos skolą prisiimti dabar. Italija parodė, kad Roma pasirengusi tik iš dalies, o jos palikti milijardai jau domina konkurentus.