Italijos skolos palūkanos augs 30 mlrd. €

2029 m. Italija už valstybės skolą tikisi sumokėti 117,2 mlrd. eurų palūkanų, palyginti su 87,2 mlrd. eurų 2025 m. Tai 30 mlrd. eurų daugiau, skelbia Il Fatto Quotidiano, remdamasis vyriausybės spalio 2 d. parlamentui pateiktu finansų planu (Il Fatto Quotidiano). Tai laikraščio nurodomos prognozės, kurių nesutikrinome su oficialia lentele, todėl skaičiai po kablelio gali keistis. Svarbi jų kryptis: ji apibrėžia 2027 m. biudžeto ribas, o jį dabar rengia finansų ministras Džankarlas Džordžetis.

Šis planas nustato bendras gaires: jame pateikiamos kelerių metų pajamų, išlaidų ir palūkanų prognozės. Konkrečias išlaidas vėliau numato biudžeto įstatymas (AGI). Vyriausybei planą patvirtinus, Džordžetis jį pristatė kaip atsargų atsaką į sudėtingesnę aplinką (To Brief).

Kodėl senos skolos palūkanų našta auga pamažu ir nuosekliai

Valstybės palūkanų išlaidas labiau lemia jos skolos istorija nei dabartinė rinkos padėtis. Kai investuotojai reikalauja didesnio pajamingumo, tai yra didesnės grąžos už dabar perkamus skolos vertybinius popierius, anksčiau išleistos Italijos fiksuotų palūkanų obligacijos ir toliau moka išleidimo metu sutartas palūkanas.

Didesnės išlaidos atsiranda tik tada, kai Iždas pakeičia išperkamas obligacijas arba skolinasi naujam deficitui padengti. Šis procesas vadinamas refinansavimu. Italijos skolos vidutinis likęs terminas 2025 m. pabaigoje buvo 7,9 metų, nurodo nepriklausoma Italijos fiskalinės priežiūros institucija – Parlamentinis biudžeto biuras (UPB). Taigi kasmet dalį pigesnės senos skolos pakeičia nauja, už kurią mokamos tais metais galiojančios palūkanos.

Naujų paskolų palūkanų normas didina visos euro zonos pokyčiai, o ne vien su Italija susijusios abejonės. Bazinis punktas – viena šimtoji procentinio punkto. 2026 m. šeštajame Ekonomikos biuletenyje Europos Centrinis Bankas (ECB), nustatantis euro zonos palūkanų normas, nurodė, kad iš maždaug 45 bazinių punktų padidėjusių euro zonos dešimties metų obligacijų pajamingumų apie 37 punktus lėmė pasikeitę lūkesčiai dėl paties ECB būsimų palūkanų normų. Skirtumai tarp šalių skolinimosi kainų iš esmės nekito (ECB). Vadinasi, Italijai skolintis brangiau todėl, kad pabrango skolinimasis visoje euro zonoje, o ne dėl išskirtinio investuotojų nepasitikėjimo Italija.

Mažėjantis skolos santykis, didėjanti palūkanų našta

Prognozuojama, kad Italijos skola 2027 m. pasieks maždaug 138,5 proc. BVP – per metus ekonomikoje sukuriamų prekių ir paslaugų vertės – ir iki 2029 m. sumažės iki maždaug 136,6 proc. (Agenparl, Il Mattino). Santykis mažėja, nes einamosiomis kainomis apskaičiuojamas BVP auga sparčiau už skolą.

Mažėjantis skolos santykis nepanaikina Italijos įsipareigojimų obligacijų turėtojams. Prognozuojama, kad palūkanoms tenkanti BVP dalis tuo pačiu laikotarpiu išaugs nuo 3,8 iki 4,6 proc. (Il Fatto Quotidiano). Didesnė nacionalinių pajamų dalis atiteks skolintojams, o ne pensijoms, ligoninėms ar mokykloms.

Kiek kainuotų papildomas skolinimasis

Atskirai nuo šio plano vyriausybė paprašė parlamento leisti 2027 ir 2028 m. skolintis daugiau, nei numato su ES pagal fiskalines taisykles suderinta išlaidų riba. Papildomas finansavimas būtų skirtas energetikai ir gynybai; per dvejus metus jis sudarytų apie 29 mlrd. eurų (AGI, Agenparl).

Paskelbtoje informacijoje nenurodyta, ar šis skolinimasis jau įtrauktas į palūkanų prognozę. Už pasiskolintus pinigus bus mokama tuo metu, kai obligacijos bus išleistos, galiosianti palūkanų norma, o įsipareigojimas tęsis tol, kol obligacijos bus negrąžintos.

Kol kas neaišku, kam tektų didžiausia papildomo finansavimo nauda. Europos Komisijos gairėse energetikos išimtį siūloma taikyti pastatų renovacijai ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, o ne sąskaitų kompensacijoms ar degalų mokesčių mažinimui (European Commission). Jei Roma laikysis šios krypties, daugiau naudos gautų renovaciją išgalintys finansuoti būsto savininkai ir darbus atliekančios įmonės, o nuomininkams tektų mažiau. Tai iš Komisijos gairių išplaukianti išvada, o ne jau nuspręstas lėšų paskirstymas.

Leidimui skolintis daugiau, nei numatyta plane, reikia aukšto balsų slenksčio. Italijos konstitucijos 81 straipsnis išimtinėmis aplinkybėmis reikalauja absoliučiosios daugumos abiejuose parlamento rūmuose (Italian Senate). Tikimasi, kad parlamentas balsuos spalio 13 d. (Corriere della Sera).

Paskelbta prognozė rodo, kad Italijos metinės palūkanų išlaidos kasmet augs iki 2029 m., nors skola, palyginti su ekonomikos dydžiu, mažės. Abi tendencijas lemia seniai nustatytas skolos refinansavimo grafikas ir visoje euro zonoje susiklosčiusios palūkanų normos. Italijos vyriausybė nekontroliuoja nei šio grafiko, nei rinkos sąlygų. Vis dėlto prognozės skaičius dar reikia sutikrinti su oficialia lentele. Prieš balsavimą Finansų ministerija turi aiškiai atsakyti parlamentarams: ar palūkanų prognozėje jau įtrauktas skolinimasis, kuriam jie prašomi pritarti?