Kulbergs pirmauja su 35.6%, koalicija neaiški

Premjero Andrio Kulbergo vadovaujamas Jungtinis sąrašas šeštadienį vykusio balsavimo bendroje rinkėjų apklausoje surinko 35,6 % ir daugiau kaip 24 procentiniais punktais aplenkė artimiausią varžovą (Apollo/LETA, BNN). Šis rezultatas Kulbergą paverčia aiškiu favoritu formuoti kitą Latvijos vyriausybę. Tačiau apklausa neatsako, su kuo jis galėtų sudaryti koaliciją: praėjus kelioms valandoms po balsavimo pabaigos oficialus mandatų pasiskirstymas dar nebuvo paskelbtas.

Viena nedidelė partija gali pakeisti koalicijų skaičiavimą

Už Jungtinio sąrašo išsirikiavo dar penkios partijos: jų rezultatai svyravo nuo 11,3 % („Latvija pirmiausia“) iki 6,7 % („Naujoji vienybė“). Visos jos peržengė 5 proc. nacionalinių balsų ribą, kurią sąrašo partija turi įveikti, kad gautų bent vieną iš 100 mandatų (Delfi/LETA). Žaliųjų ir valstiečių sąjunga liko žemiau ribos – surinko 3,7 % (Rzeczpospolita).

Šis skaičius svarbesnis, nei gali pasirodyti. Apklausą vykdę tyrėjai kalbino daugiau kaip 6 500 rinkėjų, o apie 30 % atsisakė pasakyti, už ką balsavo (Apollo/LETA). Atsisakiusių atsakyti buvo daugiau Žiemgaloje, kur Žaliųjų ir valstiečių sąjunga tradiciškai sulaukia didesnės paramos.

Jei tarp neatsakiusiųjų ši partija turi tokią pačią paramą kaip regione įprasta, tikrasis jos rezultatas gali būti arčiau slenksčio, nei rodo apklausa. Duomenys neleidžia pasakyti, kiek jis galėtų skirtis. Be to, apklausa neapėmė iki šeštadienio balsavusių daugiau kaip 169 600 žmonių (LSM). Jų biuleteniai bus suskaičiuoti, nors apklausa jų balsų nefiksavo.

Balsai pradėti skaičiuoti vėlai. Dalis iš anksto balsavusių piliečių balsavo ir rinkimų dieną, o galioja tik paskutinis žmogaus atiduotas biuletenis, todėl pareigūnai pirmiausia turėjo elektroniniame rinkėjų registre patikrinti dvigubo balsavimo atvejus. TVNET duomenimis, visoje šalyje skaičiavimas prasidėjo keliomis valandomis vėliau (TVNET). Pranešimuose kalbama apie lėtą skaičiavimo pradžią, o ne ginčus dėl biuletenių. Jie taip pat nepatvirtina, kad rezultatai jau patikrinti ir patvirtinti.

Partneriai svarbiau už procentus

Daugumai Latvijos parlamente, Saeimoje, reikia 51 balso. Pirmiausia atmetus slenksčio neperžengusius sąrašus, mandatai paskirstomi penkiose rinkimų apygardose, todėl apklausos procentų negalima tiesiogiai paversti mandatų skaičiumi (BNN).

Apklausa leidžia numatyti kelis galimus partnerius. Lenkijos žiniasklaidoje aptarti koalicijos variantai, kuriuose Jungtinį sąrašą remtų nacionalistinis Nacionalinis aljansas ir viena iš dviejų partijų: centro dešinioji „Naujoji vienybė“ arba liberalieji Progresyvieji (Rzeczpospolita). Abiejuose variantuose nėra „Suverenios galios / Jaunųjų latvių“. „Euronews Polska“ šią partiją apibūdino kaip kritiškai vertinančią paramą Ukrainai ir didesnes išlaidas gynybai (Euronews Polska).

Šie variantai remiasi prielaida, kad Žaliųjų ir valstiečių sąjunga į parlamentą nepateks. Jei galutiniame skaičiavime ji peržengs slenkstį, gaus mandatų kitų partijų sąskaita, todėl koalicijų variantus teks perskaičiuoti. Partija, kuri šį vakarą atrodo nereikalinga daugumai, gali tapti būtina, o galimas partneris – nebereikalingas.

Vokietijos „Deutschlandfunk“ pranešė, kad rinkimų vakarą Kulbergas dar nebuvo pasisakęs apie galimus partnerius (Deutschlandfunk). Toks santūrumas suprantamas: partnerius jis galės rinktis tik paaiškėjus mandatų skaičiui.

Rinkimų naktį atidžiai stebėjo kaimynės

Latvijos kaimynės atidžiai sekė rinkimų naktį. Estijos visuomeninis transliuotojas ERR rinkimus iš dalies pristatė kaip Rytų ir Vakarų pažiūrų varžybas (ERR). Lietuvos LRT dar prieš rinkimus prognozavo sudėtingas koalicijos derybas (LRT). Lenkijos ir Vokietijos žiniasklaida rinkėjų apklausos rezultatus paskelbė per kelias valandas.

Šis dėmesys rodo regiono susidomėjimą tuo, kokios krypties laikysis naujoji Latvijos vyriausybė. Kol kas nėra nei koalicijos susitarimo, nei programos, kurie į šį klausimą atsakytų. Labiausiai Ukrainos paramą skeptiškai vertinanti partija neturi sutarto kelio į vyriausybę, o apklausoje minimi galimi partneriai nėra parodę, kad keistų savo poziciją.

Patvirtinti rezultatai parodys, kokią manevro laisvę turės Kulbergas. Jei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga liks žemiau slenksčio, apklausos leidžiami koalicijų variantai išliks atviri, o premjeras galės rinktis iš partijų, kurių politinė kryptis iš esmės panaši į jo. Jei sąjunga pateks į parlamentą, jame bus daugiau partijų, o dėl kiekvieno Kulbergui reikalingo mandato teks derėtis sunkiau. Centrinės rinkimų komisijos galutiniai duomenys parodys, kuri vyriausybė bus sudaryta Latvijoje.