Latvija siūlo JAV pirmenybę bazėse

Latvijos gynybos ministerija pranešė, kad jos valstybės sekretorius Airis Rikveilis Vašingtonui pasiūlė prioritetinę prieigą prie Latvijos karinių bazių ir poligonų, įskaitant Sėlijos pratybų teritoriją. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojui Danieliui Zimmermanui perduotas siūlymas skirtas tvirčiau susieti amerikiečių pajėgų buvimą su Baltijos regiono infrastruktūra. NATO rytiniame flange jau kalbama ne vien apie rotacinius vienetus, bet ir apie fizinį pasirengimą: bazes, kuriose pajėgos gali išsiskleisti, degalų atsargas, kuriomis gali naudotis, kelius, kuriais gali judėti, ir vadovavimo ryšius, prie kurių gali prisijungti. Tačiau viešai nepaskelbtas joks teisinis tekstas, paaiškinantis, ką tiksliai reiškia „prioritetinė prieiga“. Būtent ši spraga svarbiausia.

Ką galėtų reikšti „prioritetinė prieiga“

Tokia formuluotė gali apimti pirmumo teisę planuojant pratybų poligonų grafikus, spartesnius leidimus JAV pratyboms, garantuotas išsiskleidimo zonas krizės atveju arba leidimą sandėliuoti techniką. Ji gali reikšti ir gerokai siauresnį politinį pažadą: esant grafikų konfliktui, kiek įmanoma atsižvelgti į amerikiečių poreikius.

Latvija jau turi sutartinį pagrindą sąjungininkų pajėgoms veikti jos teritorijoje. Ji ratifikavusi NATO pajėgų statuso susitarimą, reglamentuojantį sąjungininkų karių teisinę padėtį, jurisdikciją ir muitinės procedūras (likumi.lv, NATO SOFA). Tai reiškia, kad JAV personalas Latvijoje gali veikti teisėtai. Tačiau šis susitarimas nesuteikia nei bazavimo teisių, nei privilegijuotos prieigos prie konkrečių objektų. Tam paprastai reikalingas atskiras dvišalis susitarimas, o toks dokumentas kol kas nepaskelbtas.

Poligonai svarbūs todėl, kad prieiga lemia, kaip greitai sąjungininkų vienetai gali pasirengti ir būti permesti. Vietovę ir pratybų infrastruktūrą pažįstantis dalinys išsiskleidžia greičiau nei atvykstantis be išankstinio pasirengimo. NATO Vilniaus viršūnių susitikimo komunikate pabrėžta ta pati logika: atgrasymui reikia ne tik karių skaičiaus, bet ir priėmimo planų, iš anksto sukauptų atsargų bei transporto koridorių (NATO Vilniaus komunikatas). Sėlija į šią schemą telpa, jei už pasiūlymo slypinčios prieigos teisės realios, o ne vien politinė formuluotė.

Latvija gali atverti vartus, bet NATO vadovybė sprendžia, kas kur telpa

Šis siūlymas pateiktas tuo metu, kai regiono gynybos architektūra ką tik pertvarkyta. Liepos 1 d. I Vokietijos ir Nyderlandų korpusas, daugianacionalinis NATO štabas, koordinuojantis sausumos pajėgas operacijų teatre, perėmė Estijos ir Latvijos vienetų vadovavimą. Jis atsakingas už gynybos planavimą, pratybas ir sąjungininkų pastiprinimo integravimą (ERR, Militarnyi).

Dabar veikia du lygmenys. Latvija gali pakviesti amerikiečių pajėgas naudotis savo bazėmis. Korpuso štabas sprendžia, kaip šios pajėgos įrašomos į regioninį gynybos planą. Stipresnė vadovavimo struktūra pati savaime karių neprideda, kaip pažymėjo ERR. Latvijos pasiūlymas sumažina trintį atvykstantiems vienetams tik tuo atveju, jei kartu užtikrinami ir jų veikimui būtini dalykai: amunicija, logistika ir oro gynyba, sauganti išsiskleidimo vietas.

Trys modeliai, vienas flangas

Rytinio flango valstybės renkasi skirtingas tos pačios saugumo garantijos versijas. Lietuvoje dislokuojama nuolatinė Vokietijos brigada, kartu kuriant šeimoms skirtą infrastruktūrą ir siekiant viso pajėgumo iki 2027 m. (Euronews). Lenkijos vyriausybė birželio 16 d. priėmė nutarimą siekti nuolatinės JAV bazės, nors galutinis sprendimas priklauso Vašingtonui (gov.pl).

Latvijos modelis lengvesnis: ne nuolatinės įgulos, o sistema, leidžianti greičiau atvykti. Paryžiui tai mažas platesnės priklausomybės problemos pavyzdys. Prancūzija pripažįsta JAV vaidmenį NATO, bet kartu ragina stiprinti Europos pajėgumus ir gynybos pramonės savarankiškumą (Prancūzijos URM). Latvijos siūlymas labiau primena sistemą, veikiančią tol, kol Vašingtonas išlieka įsitraukęs, o ne savarankišką europinį sprendimą. Tai nereiškia, kad žingsnis neracionalus. Tai reiškia, kad jis pereinamasis.

Viešai prieinami dokumentai vis dar neatsako į klausimus, nuo kurių priklauso tikrasis vertinimas: ką tiksliai Ryga pažadėjo, ką Vašingtonas priėmė, ar Sėlijoje numatomos iš anksto sukauptos atsargos ir naudojimo krizės atveju taisyklės, taip pat kas gauna pirmenybę, kai keliems sąjungininkams reikia tos pačios infrastruktūros. Prieigos pasiūlymai turi politinį svorį, bet jie dar nėra pajėgų dislokavimo sprendimai. Nuo šio skirtumo priklauso, ar atgrasymas lieka planuose, ar tampa praktiškai įgyvendinamas.