Latvijos premjerė traukiasi po Ukrainos dronų incidentų, atvėrusių NATO gynybos spragas

Per vienuolika dienų dronų incidentai pasiekė penkias NATO rytinio flango valstybes. Latvijoje žlugo vyriausybė. Suomija uždarė oro erdvę. Lietuvos radarai visiškai nefiksavo krentančio drono. Rumunija evakavo gyventojus prie sprogstančių nuolaužų. Estija pareikalavo, kad Ukraina dronuose diegtų avarinio išjungimo mechanizmus. Bendro NATO protokolo tokioms situacijoms nėra.

Grandinė

Viskas prasidėjo gegužės 7 d., kai du ukrainietiški tolimojo nuotolio dronai iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir nukrito netoli Rezeknės, apgadindami tuščias naftos talpyklas ir priversdami kariuomenę pripažinti, kad jutikliai dronus matė, bet jų nesunaikino, nes esą „nebuvo įvykdyti visi saugumo kriterijai“. Po trijų dienų atleistas gynybos ministras Andris Sprūdas. Gegužės 14 d. atsistatydino ir premjerė Evika Silinia.

Gegužės 15 d. Helsinkio oro uostas kelioms valandoms sustabdė darbą dėl dronų grėsmės, o virš Suomijos įlankos pakrantės pakelti naikintuvai. Gegužės 17 d. įtariamas ukrainietiškas karinis dronas nukrito Lietuvos Utenos rajone. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad radarai jo apskritai neužfiksavo.

Baltijos šalims kiekvieną tokį įskridimą traktuojant kaip politinę ir saugumo krizę, Rumunija beveik be didesnio europinio dėmesio jau sugeria pasikartojančius smūgius: vien 2026 m. į jos teritoriją įskrido 14 rusiškų dronų, trys jų turėjo kovinius užtaisus. Balandį drono smūgis Galacyje apgadino pastatus ir privertė evakuoti 515 civilių.

Penkios valstybės, penki improvizuoti atsakai

NATO neturi privalomo bendro protokolo, kaip elgtis, kai dronai iš karo zonos patenka į Aljanso teritoriją. Aljanso įsitraukimo taisyklės netaikomos nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, veikiančioms savo šalies teritorijoje. Todėl kiekviena vyriausybė pati sprendžia, ar objektą numušti, ar perspėti, ar pradėti konsultacijas. 2025 m. rugsėjį pradėta operacija „Eastern Sentry“ koordinuoja jutiklių tinklus ir žvalgybos informacijos mainus, bet nenustato bendros ribos, kada droną reikia naikinti arba incidentą kelti į aukštesnį politinį lygmenį.

Ši spraga vienu metu sukūrė penkis nacionalinės improvizacijos modelius. Latvija dronus aptiko, bet nesiėmė kinetinių veiksmų. Lietuva neaptiko nieko. Suomija uždarė civilinę oro erdvę. Rumunija, patirdama pasikartojančius incidentus, tuo pat metu NATO pratybose „Eastern Phoenix“ bando antidronines sistemas. Estijos gynybos ministras Hanas Pevkuras pasirinko kitą kelią: viešai pareikalavo, kad Ukraina savo dronuose įdiegtų automatinius avarinio išjungimo mechanizmus, kurie nukrypus nuo kurso leistų aparatams susinaikinti.

B9 viršūnių susitikimas, suburiantis devynias NATO rytinio flango valstybes nuo Rumunijos iki Estijos, gegužės 13 d. Bukarešte priėmė bendrą deklaraciją, kurioje pripažintas „skubus poreikis toliau stiprinti NATO oro ir priešraketinę gynybą, įskaitant apsaugą nuo bepiločių orlaivių sistemų grėsmių“. Vengrija pranešė apie „konstruktyvų susilaikymą“ ir atsisakė pritarti suderintai formuluotei. Deklaracija liko politinis siekis, ne veikimo tvarka.

Kam tenka kaina

Ukraina tvirtina, kad Rusijos elektroninės kovos sistemos sąmoningai nukreipia jos dronus į NATO teritoriją. Latvijos kariuomenė ir Estijos žvalgyba šį paaiškinimą iš esmės priima. Tačiau net ir priėmus versiją problema nedingsta: dronai toliau krenta, o politinė kaina tenka valstybėms, kurių teritorijoje jie atsiduria.

Latvijos krizė tai parodė tiesiogiai. NATO strateginės komunikacijos ekspertas Janis Sartsas perspėjo, kad gynybos ministro atleidimas dėl drono incidento „siunčia Rusijai signalą, jog Latviją galima lengvai išprovokuoti“. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, stebėdamas Latvijos vyriausybės griūtį, iš anksto griežtai įspėjo dėl oro erdvės suvereniteto likus penkioms dienoms iki drono kritimo Lietuvos teritorijoje.

Švedijos pratybos „Aurora 26“ Gotlande patvirtino gilesnę karinę silpnybę. Ukrainiečių dronų operatoriai, veikę kaip priešininko grupė, pakartotinai įveikė Švedijos pajėgas, o gynybos ministras Polas Jonsonas pripažino, kad Švedija buvo „visiškai pervažiuota“. Ukrainos instruktoriai Švedijos dronų technologijas įvertino kaip nepakankamas, ypač dėl priklausomybės nuo GPS valdomų sistemų, kurios elektroninės kovos aplinkoje praranda patikimumą.

Baltijos ir Šiaurės šalys jau vykdo daugiau kaip 12 mlrd. € vertės antidroninių sistemų pirkimus. Dalis jų finansuojama per ES SAFE priemonę, naują skubią gynybos kredito liniją, leidžiančią valstybėms narėms skolintis kariniams pirkimams. Tačiau kiekviena valstybė sistemas perka pati, savo grafiku ir be garantijos, kad jos tarpusavyje veiks viename tinkle. Vienuolika dienų dronų incidentų sukūrė penkias atskiras nacionalines krizes. Kolektyvinio atsako neatsirado.