Lecornu biudžetui reikia socialistų susilaikymo

Ministras pirmininkas Sebastjenas Lekornius neturi daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose. Todėl jo pateiktas kitų metų biudžetas išliks tik tuo atveju, jei pakankamai oponentų nesieks nuversti vyriausybės. Socialistai įvardijo sąlygą: turtingesni mokesčių mokėtojai turi prisidėti daugiau. Darbdaviai spaudžia priešinga kryptimi, o debatai Asamblėjoje prasidės spalio 13 d. (AEF).

Ko siekia vyriausybė

Vyriausybė siekia sumažinti deficitą nuo šiemet prognozuojamų 5,4 % BVP iki 5,0 % 2027 m. Net ir pasiekus šį tikslą, Prancūzijos deficitas gerokai viršytų ES nustatytą 3 % ribą (Prancūzijos vyriausybė, EUR-Lex).

Spalio 1 d. ministrai pristatė 43 mlrd. € vertės naujas išlaidų mažinimo ir mokesčių priemones. Sudėjus jas su 11 mlrd. € iš anksčiau priimtų priemonių, kurios įsigalioja dabar, bendras paketo poveikis, vyriausybės skaičiavimu, sieks 54 mlrd. € (Prancūzijos vyriausybė, To Brief).

Vyriausybės nurodomos sumos apskaičiuotos lyginant su scenarijumi, kiek kitąmet kainuotų nieko nekeičiant. Faktinės išlaidos tokia suma nesumažės: skaičiuojama, kiek, palyginti su šia projekcija, pavyks neišleisti.

Kritika iš dviejų pusių

Darbdavių federacijos „Medef“ vadovas Patrikas Martenas verslui tenkančią biudžeto kainą vertina beveik 20 mlrd. € ir teigia, kad šis planas dar labiau susilpnins Prancūzijos ekonomiką (Franceinfo). „Medef“ nepaskelbė, kaip gavo šį skaičių, todėl tai darbdavių vertinimas, o ne įstatymo projekto eilutė.

Kai kurias išlaidas galima patikrinti. Įmonėms taikomos lengvatos nuo darbo užmokesčio skaičiuojamoms įmokoms. Įtraukus pelno dalijimosi išmokas į lengvatų skaičiavimą, bendrovėms tai kainuotų apie 3,7 mlrd. €, skelbia BFMTV.

Socialistams problema priešinga: stambiosios įmonės moka mažiau. Papildomas mokestis didžiųjų bendrovių pelnui lieka galioti ir 2027 m. turėtų atnešti apie 5 mlrd. €, tačiau pati vyriausybė nurodo, kad jis bus maždaug trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais (Biudžeto ministerija). Mokestis gali surinkti milijardus ir kartu duoti mažiau pajamų nei anksčiau. „Medef“ skaičiavimų nepaskelbus, neįmanoma pasakyti, kaip ši suma įvertina mokesčio sumažinimą.

Spalio 2 d. abiejų parlamento rūmų socialistų vadovai ir partijos lyderė Johana Rolandė laiške paragino Lekornių „nedelsiant“ pakeisti biudžeto projektą (Le Monde). Laiške teigiama, kad pensininkams tenka prisidėti anksčiau nei dideles pajamas gaunantiems gyventojams, išmokos skurdžiausiai gyvenantiems įšaldomos, o paveldėtam turtui taikomos lengvatos; daugiausia sutaupyti numatoma vidutines ir mažas pajamas gaunančių žmonių sąskaita (Libération).

Socialistai reikalauja, kad dar iki debatų pradžios vyriausybė oficialiai pateiktų savo įstatymo projekto pataisą – lettre rectificative. Jie taip pat primena padėję priimti 2026 m. biudžetą. Be pakeitimų, įspėja socialistai, Lekorniui šįkart pavyktų išsilaikyti valdžioje tik gavus bent pasyvų kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio palaikymą. Prieš prezidento rinkimus tai, jų vertinimu, būtų politinė ir moralinė klaida (Libération).

Kodėl socialistams svarbu susilaikyti

Balsuodami už pasiūlymą pareikšti nepasitikėjimą, socialistai gali prisidėti prie vyriausybės nuvertimo; susilaikę jie leistų jai išlikti. Pasiūlymui priimti reikia 289 balsų – absoliučios daugumos 577 vietas turinčioje Asamblėjoje. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami (Prancūzijos Konstitucija). Socialistams nereikia balsuoti už biudžetą. Pakanka neprisidėti prie balsų už nepasitikėjimą, kuriuos atiduotų Nacionalinis sambūris ir likusios kairiosios frakcijos. Galutinis rezultatas vis tiek priklausys nuo visų kitų grupių.

Lekornius pažadėjo nesinaudoti Konstitucijos 49.3 straipsniu, leidžiančiu priimti įstatymo projektą be balsavimo, nebent būtų priimtas pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą. Vis dėlto dar prieš biudžeto pristatymą „Le Figaro“ pranešė, kad ši galimybė tebėra atsarginis variantas.

Briuselis šio ginčo neišspręs. Nuo 2024 m. liepos 26 d. Prancūzijai taikoma perviršinio deficito procedūra – ES tvarka, skirta šalims, kurių biudžeto deficitas viršija nustatytą ribą. Deficitą numatyta ištaisyti iki 2029 m. (ES Taryba). Europos Komisija vertina bendrą išlaidų planą, o ne tai, ar naštą prisiima pensininkai, ar bendrovės. Šį pasirinkimą daro Paryžius.

Biudžetą stebi ir investuotojai. Spalio 2 d. Prancūzijos ir Vokietijos dešimties metų trukmės skolinimosi palūkanų skirtumas pasiekė apie 1,5 procentinio punkto (Agefi). Tą pačią savaitę investuotojai aktyviai pardavinėjo valstybių skolos vertybinius popierius nuo JAV iki Europos („Corriere della Sera“), todėl atskirti paties biudžeto poveikį sunku.

Socialistai susilaikymą nuo balsavimo dėl nepasitikėjimo susiejo su klausimu, kam teks mokėti. Lekornius gali perskirstyti naštą nekeisdamas 5,0 % tikslo, tačiau kiekvieną nuolaidą reikėtų kompensuoti mažinant išlaidas arba didinant mokesčius kitur; priešingu atveju deficitas būtų didesnis (Prancūzijos vyriausybė). Prieš prasidedant debatams jis turi atsakyti socialistams, ar keis projektą. Ar šis atsakymas padės jam išsilaikyti valdžioje, priklausys ir nuo parlamentarų, kurių palaikymo jis dar nėra užsitikrinęs.