Legalus verslas dangsto 85% ES gaujų

Naujausiame Europolo grėsmių vertinime nustatyta, kad 85 % pavojingiausių ES nusikalstamų tinklų veikia per legalias verslo struktūras (Europolas, European Sting). Kalbama ne apie ofšorines priedangos bendroves, o apie registruotas įmones, gabenančias prekes per tikrus uostus, išrašančias tikras sąskaitas ir veikiančias bendrojoje rinkoje.

Agentūra suskaičiavo 731 didelės rizikos tinklą, kuriuose veikia daugiau kaip 400 000 narių iš 118 tautybių (Europolas, Euronews). 2024 m. vertinime tokių tinklų buvo 821, tačiau sumažėjimas apgaulingas: tikslinės operacijos pašalino 76 % ankstesnių tinklų, o jų vietą užėmė 533 nauji (Europolas, La Razón). Organizuotas nusikalstamumas Europoje ne traukiasi, o atsinaujina.

Legalūs kanalai, nusikalstamas krovinys

Pavyzdžiai išsidėstę per visą žemyną. Antverpene muitinė konfiskavo kelias tonas hašišo, paslėpto konteineryje, deklaruotame kaip kalcio sulfatas (Transport Online). Nyderlanduose legalų perkrovimo terminalą valdę direktoriai stojo prieš teismą dėl įtarimų, kad savo uosto infrastruktūrą leido naudoti narkotikų kontrabandai (NPO Radio 1). Slovakijoje prokurorai pareiškė kaltinimus dešimčiai bendrovių: teigiama, kad per statytinių vardu registruotas įmones perkelta beveik 20 mln. € (Denník N).

Modelis visur panašus. Nusikalstami tinklai nekuria atskiros infrastruktūros, jie įsijungia į legalią. Italijos finansinės žvalgybos padalinys 2025 m. užregistravo apie 162 000 pranešimų apie įtartinas operacijas; šie pranešimai sudarė pagrindą daugiau kaip pusei šalies antimafijos direkcijos pasiūlytų turto areštų (Banca d'Italia). Būtent legaliuose pinigų kanaluose nusikalstama infrastruktūra tampa matoma. Vokietijos finansų ministerija nusikalstamą turtą ir verslo struktūras pavadino mafijos tinklų „gyvybine jėga“ (BMF).

Briuselis gali koordinuoti. Sulaikyti negali

Europos Komisija birželio 24 d. pasiūlė reformų paketą, kuriuo būtų stiprinamas Europolas, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, ir Eurojustas, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija. Pakete numatyta bendra policijos duomenų erdvė, Europolo padaliniai valstybėse narėse ir siūlymas 2028–2034 m. biudžetą padvigubinti iki 3 mlrd. € (DG HOME, ECO).

Šis pasiūlymas atsiremia į pagrindinę teisinę ribą. Pagal ES sutartis Europolas padeda nacionalinėms policijoms, tačiau pats negali sulaikyti asmenų ar vykdyti baudžiamojo persekiojimo (SESV 88 straipsnis). Frankfurte įsikūrusi naujoji ES Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA) tiesioginę priežiūrą pradės tik 2028 m. ir iš pradžių prižiūrės tik ribotą didelės rizikos tarpvalstybinių finansų įstaigų grupę (AMLA). Įmonių registrai, uostų administracijos, vietos prokuratūros ir muitinės lieka nacionalinės kompetencijos srityje.

Vienas nusikalstamas tinklas gali naudoti Kipro priedangos bendrovę, Belgijos uostą, Slovakijos banko sąskaitą ir Italijos sąskaitų faktūrų grandinę. Tokiam tyrimui reikia keturių jurisdikcijų bendradarbiavimo, o kiekviena jų turi savo prokurorus, duomenų prieigos taisykles ir darbo tempą. Briuselis gali gerinti duomenų mainus ir didinti biudžetus, bet negali pakeisti nacionalinio vykdymo. Realūs įgaliojimai lieka nacionalinėms policijoms, prokurorams ir muitinėms, kurios tarpvalstybiniams veiksmams vis dar turi gauti viena kitos leidimus.

Europolo duomenų galių plėtra kelia ir priežiūros klausimų. Komisijos pasiūlymas būtų jau trečias Europolo mandato peržiūrėjimas per šešerius metus ir išplėstų agentūros galimybes rinkti duomenis. Kampanijos grupė „Protect Not Surveil“ teigia, kad tai silpnintų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kontrolę (Protect Not Surveil). Spartesni policijos duomenų mainai ir pakankamos apsaugos priemonės sunkiai suderinami, kai teisinis rėmas plečiamas tokiu tempu.

Spraga, kuri lemia rezultatą

Komisijos paketas kol kas tik teisėkūros pasiūlymas. Jam dar reikės Europos Parlamento ir Tarybos, kurioje posėdžiauja valstybių narių vyriausybės, derybų, o toks procesas paprastai trunka kelerius metus. 85 % rodiklis parodo įsiskverbimo mastą, tačiau viešai dar nepateikta išskaidymo, kurie sektoriai, šalys ar juridinių asmenų formos išnaudojamos labiausiai.

Europos bendroji rinka kurta sklandžiai prekybai, paprastam įmonių steigimui ir tarpvalstybiniam finansavimui. Nusikalstami tinklai šį atvirumą naudoja kaip veiklos infrastruktūrą. Prekės, pinigai ir duomenys juda laisvai. Policija, prokurorai ir teisėjai sustoja ties nacionalinėmis ribomis. Tinklai išmoko veikti per sienas kaip verslas; juos tiriantys pareigūnai vis dar dirba kaip 27 atskiros valstybės.