Teisinis ginčas dėl Rumunijos oro koridorių

Ginčas prasidėjo nuo formalaus klausimo: teisme apskųsta ROMATSA, vienintelės sertifikuotos Rumunijos civilinės oro eismo valdymo bendrovės, veiklos licencija. Tačiau byla greitai pasiekė CSAT — aukščiausią Rumunijos nacionalinio saugumo instituciją. Įspėjimas buvo tiesus: galimas licencijos sustabdymas galėtų sutrikdyti NATO misijas rytiniame flange ir priversti perbraižyti Europos skrydžių koridorius (HotNews, Adevărul).

Oro erdvė nebuvo uždaryta. Bukarešto apeliacinio teismo sprendimas nebuvo galutinis ir negalėjo būti vykdomas iš karto (Digi24). Vis dėlto pats eskalavimo greitis — nuo teismo salės iki nacionalinio saugumo tarybos — parodė pažeidžiamumą, gerokai platesnį nei vien Rumunijos problema. NATO rytinio flango operacijos remiasi civiline infrastruktūra, kurios Aljanso karinė vadovybė teisiškai nekontroliuoja.

Kas kontroliuoja oro erdvę, o kas negali jos perimti

Pagal ES Bendro Europos dangaus taisykles kiekviena valstybė privalo sertifikuoti ir prižiūrėti bendroves, valdančias oro eismą jos oro erdvėje (Reglamentas 550/2004). Rumunijoje tokį sertifikatą turi tik ROMATSA. Kitos įgaliotos civilinės alternatyvos nėra, nors pareigūnai aptarė rezervinį planą, pagal kurį civilinio oro eismo valdymą galėtų perimti kariuomenė (Știrile ProTV). Ar Rumunija turi aiškų teisinį pagrindą ir pakankamai parengtų dispečerių tokiam perdavimui, praktiškai nepatikrinta.

Monopolija čia tampa siaurąja vieta. Kariniai orlaiviai, sąjungininkų logistikos skrydžiai, civiliniai lėktuvai ir tranzitiniai koridoriai juda per tą pačią nacionaliniu lygiu valdomą oro erdvę. Eurokontrolė, visos Europos oro eismo srautus koordinuojanti institucija, gali nukreipti orlaivius aplink problemą. Ji negali pakeisti valstybės oro eismo valdymo institucijos (Eurocontrol). NATO oro pajėgų vadovybė gali vadovauti karinėms misijoms, bet neturi įgaliojimų teikti civilinio oro eismo paslaugų valstybės narės viduje (NATO Air Command). Jei civilinis paslaugų teikėjas sustotų, Rumunija netektų sistemos, kuri saugiai atskiria karinius ir civilinius skrydžius. Teisiškai niekas kitas negalėtų jos tiesiog perimti.

Ta pati silpnoji vieta rytiniame flange

Rumunijos atvejis ryškiausias, bet priklausomybė nuo civilinės infrastruktūros būdinga visai NATO rytinei linijai. Kiekviena sąjungininkų valstybė kariniam judėjimui remiasi civilinėmis sistemomis, tik silpnosios vietos skiriasi.

Vokietijos „Operationsplan Deutschland“ tai įvardija tiesiai: NATO pastiprinimo judėjimas į rytus priklauso nuo civilinių uostų, tiltų, geležinkelių, kelių ir oro uostų (BMVg). „Focus“ duomenimis, karinis traukinys iš Prancūzijos į Lenkiją šiuo metu važiuoja 45 dienas; Europos planuotojai siekia šį laiką sutrumpinti iki trijų dienų (Focus, Democrata). Lenkija stumia vadinamąją „karinio Šengeno“ idėją: kariai ir technika per sienas turėtų judėti beveik taip pat greitai kaip prekės, o oro uostai ir geležinkelio terminalai krizės metu turėtų būti prieinami kariniam naudojimui.

Modelis tas pats: NATO atgrasymas remiasi dispečeriais, geležinkelio terminalais ir civiliniais oro uostais. Visa tai valdoma nacionaliniu lygiu ir gali būti pažeidžiama ne tik karinio smūgio, bet ir teisinio, finansinio ar techninio sutrikimo.

Kas lieka neatsakyta

CSAT įspėjimas atliko dvi funkcijas. Pirmiausia jis parodė realią silpną vietą: „HotNews“, remdamasis Eurokontrolės modeliavimu, rašė, kad per Rumunijos oro erdvę kasdien skrenda beveik 2 000 tranzitinių skrydžių, o Moldovos oro susisiekimas nuo jos priklauso (HotNews). Kartu tai buvo politinis spaudimas teismams ir vykdomajai valdžiai išspręsti bylą dar prieš pasirodant pasekmėms.

Gilesnis klausimas išliks ir šiam ginčui pasibaigus. Jei civilinis oro navigacijos paslaugų teikėjas sustotų dėl teisinių, finansinių ar techninių priežasčių, ar kuri nors NATO rytinio flango valstybė turi praktiškai patikrintą pakaitinį mechanizmą? Rumunija pasiūlė skubias konsultacijas. Vokietijos „Operationsplan“ pripažįsta priklausomybę nuo civilinės infrastruktūros, bet oro erdvės detalės lieka įslaptintos. Nė viena vyriausybė nėra parodžiusi išbandyto rezervo. NATO rytinis flangas buvo statomas remiantis prielaida, kad civilinės sistemos veiks. Rumunijos teismo ginčas šią prielaidą patikrino, o aiškaus atsakymo nebuvo.