Leipcigo DNR pėdsakas veda prie siuntinių bombų

Pranešamas DNR sutapimas Leipcigo oro uosto drono ataką priartino prie ankstesnio padegamųjų siuntų tyrimo. Ši sąsaja svarbi todėl, kad gali jungti du skirtingus išpuolių prieš Europos logistikos maršrutus būdus per dvejus metus. Vokietijos prokurorai jos kol kas nepatvirtino (t-online, Euronews).

Rugpjūčio 4 d. sprogstamąjį užtaisą gabenęs dronas Leipcigo–Halės oro uoste atsitrenkė į krovininio lėktuvo „Antonov“ sparną, atšoko ir nesprogo. Netoliese atitrūkusį užtaisą rado oro uosto darbuotojas (Tagesspiegel). Tyrimą perėmė Vokietijos federalinė prokuratūra, nagrinėjanti terorizmo ir valstybės saugumo bylas. Ji nurodė įtarianti mėginimą sukelti sprogimą ir pavojingą trukdymą oro eismui (Presseportal/GBA).

Dabar, kaip pranešama, ant drono rasta kriminalistinė medžiaga sutampa su DNR iš kol kas konkrečiausios Europoje hibridinio sabotažo baudžiamosios bylos.

Siuntų byla, į kurią veda DNR

2024 m. liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją per DHL ir DPD krovinių maršrutus išsiųstos keturios siuntos su padegamaisiais užtaisais. Viena jų užsidegė Leipcigo oro uoste, kita — sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. DHL saugumo vadovas Vilniuje liudijo, kad Leipcige siunta ant žemės sprogo tik dėl vėlavusio skrydžio: lėktuvas turėjo pakilti 05:30, o užtaisas suveikė 05:43 (LRT, Yahoo/BNS).

Eurojustas, ES agentūra, padedanti nacionalinėms prokuratūroms koordinuoti tarpvalstybines baudžiamąsias bylas, sudarė jungtinę tyrimo grupę. Ji nustatė 22 įtariamuosius ir aptiko daugiau užtaisų Latvijoje bei Estijoje (Eurojust). BBC, remdamasis bylos dokumentais, rašė apie įtariamuosius, kuriems esą mokėta už RDX sprogmenų ir bombai gabenti tinkamų dronų dalių pervežimą (BBC).

Lietuvos prokurorai šioje byloje nuėjo toliausiai priskirdami atsakomybę: jų teigimu, siuntų išpuolius organizavo Rusijos piliečiai, susiję su Rusijos karine žvalgyba. Penki kaltinamieji Vilniuje dabar teisiami dėl terorizmo. Šis vertinimas taikomas 2024 m. siuntų bylai. Jis savaime neperkeliamas 2026 m. drono incidentui (LRT).

Ką DNR pėdsakas įrodo ir ko ne

Lietuvos ir Vokietijos žiniasklaida praneša, kad DNR anksčiau buvo registruota Lietuvoje ir sutampa su medžiaga Leipcigo siuntų byloje (15min, MDR). Keli leidiniai pabrėžia, kad konkretus asmuo nenustatytas (Tag24, Liga). Bendras DNR pėdsakas gali sujungti įrodymų rinkinius. Jis dar neįrodo nei tos pačios grupės, nei to paties kuratoriaus, nei Rusijos valstybės užduoties drono atveju.

Jeigu prokurorai drono bylą prijungtų prie esamos jungtinės tyrimo grupės, įrodymų mainai tarp valstybių taptų greitesni ir sunkiau blokuojami. Ar taip bus padaryta, kol kas neaišku, bet tyrimo veiksmams tai reikštų daug (Eurojust JITs).

Vyriausybės negali laukti prokurorų

Rytinio flango valstybės Leipcigą vertina kaip perspėjimą savo oro uostams ir krovinių centrams. Lenkijos „Rzeczpospolita“ citavo ekspertą Aleksandrą Olechą, perspėjusį, kad Žešuvo-Jasionkos civiliniam oro uostui, tapusiam svarbiu paramos Ukrainai mazgu, reikia stipresnės apsaugos nuo dronų (Rzeczpospolita). Čekija juda prie taisyklių, kurios leistų apmokytiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektų darbuotojams nustatytose zonose veikti prieš dronus: teisės akto projektas perduotas tarpinstituciniam derinimui, o įsigaliojimas planuojamas nuo 2027 m. liepos (CT24, Ekonomický deník).

Vokietija stiprina policijos kovos su dronais pajėgumus (RTBF), o EASA, ES aviacijos saugos agentūra, paskelbė oro uostams skirtas dronų incidentų valdymo gaires (EASA). Tačiau Europoje nėra vienos institucijos, galinčios įsakyti numušti droną virš civilinio krovinių oro uosto. Sprendimas vis dar priklauso nuo konkrečios valstybės, pirmos droną pastebėjusios tarnybos ir iš anksto suteiktų įgaliojimų.

Vyriausybės turi stiprinti pažeidžiamus objektus anksčiau, nei prokurorai įrodo, kas davė nurodymą. Kol Vokietijos prokurorai nepatvirtino DNR sąsajos, ši byla nėra įrodymas, kad pereita nuo siuntų bombų prie ginkluotų dronų. Ji rodo gilesnę Europos problemą: saugumo tarnybos privalo reaguoti greičiau, nei teismai gali priskirti atsakomybę. Kitą atsakymą turi pateikti Vokietijos prokurorai.