Leipcigo dronas atvėrė penkių minučių spragą

Rugpjūčio 5 d. Leipcigo/Halės oro uosto saugioje krovinių zonoje darbuotojas rado droną su pritvirtintais sprogmenimis, netoli ukrainiečių „Antonov“ krovininių lėktuvų. Vokietijos išminuotojai pašalino detonatorių, skrydžiai buvo sustabdyti. Šis incidentas neparodė, kad Europa neturi apsaugos nuo dronų. Jis parodė siauresnę, bet pavojingesnę spragą: kas turi teisę sustabdyti droną per tas kelias minutes, kol jis dar nepasiekė kilimo ir tūpimo tako (AP, MDR).

Ką Vokietija žino ir ko dar nežino

Bylą iš Saksonijos žemės institucijų perėmė Vokietijos federalinis prokuroras, tiriantis valstybės saugumui galinčias kelti grėsmes (GBA). Toks perdavimas rodo, kad tyrimas peržengė įprasto kriminalinio incidento ribą ir vertinamas kaip galimas nacionalinio saugumo klausimas. Tai nereiškia, kad Vokietija jau nustatė, kas įrenginį pagamino ar pasiuntė.

Vokietijos pareigūnai kalba apie galimą užsienio valstybės ar hibridinės grėsmės scenarijų, tačiau kaltininko neįvardija (DW). JAV žvalgybos vertinimai, kaip skelbiama, eina toliau ir sieja įrenginį su Rusija (WSJ, CNN). Vis dėlto valstybės nurodymą įrodyti galima tik turint duomenų apie operatorius, ryšius ir užduočių perdavimo grandinę. Vokietijos prokuratūra tokių įrodymų viešai nepateikė.

Teigiama, kad įrenginys valdytas per mobiliojo ryšio tinklą, todėl tyrėjams turėjo likti SIM kortelių ir skaitmeninių pėdsakų. Vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas tai pavadino „nauju grėsmės scenarijumi“ (Al Jazeera). Vokietijos visuomeninio transliuotojo tyrimas vėliau parodė, kad Leipcigo/Halės oro uostas neturėjo stacionarios dronų aptikimo sistemos ir rėmėsi mobilia federalinės policijos grupe, kuri atvyksta tik paprašius (Tagesschau).

Kur stringa sprendimas

Technika šiuo atveju tik pusė problemos. Sudėtingesnė dalis — teisiniai įgaliojimai. Civiliniame oro uoste operatorius gali stabdyti skrydžius. Policija gali tirti nusikaltimą ir ribotomis aplinkybėmis naudoti jėgą. Kariuomenė gali veikti prieš priešišką orlaivį, bet tam taikoma kita teisinė riba ir kita vadovavimo grandinė. Kad šie veikėjai per kelias minutes, dar iki sprogimo, perduotų sprendimą vieni kitiems, reikia procedūros, kuri daugelyje Europos oro uostų nėra aiškiai įtvirtinta (EASA, Brussels Times).

Dvi šalys parodė skirtingas tos spragos dalis. Suomijos gynybos pajėgos rugpjūčio 4 d., įtarus drono priartėjimą, per kelias minutes apribojo oro erdvę virš rytinės Suomijos įlankos, o vėliau apribojimus panaikino, kai niekas į ją neįskrido (Yle). Sprendimas buvo greitas, tačiau Suomija uždarė tuščią jūrinę zoną prie Rusijos, o ne gynė visą parą veikiantį krovinių centrą su darbuotojais ir infrastruktūra. Rumunija kelia F-16 naikintuvus, kai karinis radaras prie Dunojaus sienos fiksuoja taikinius, tačiau numušimas lieka kraštutinė priemonė, priklausanti nuo taikinio klasifikavimo ir nuolaužų rizikos (Digi24). Abi šalys gali aptikti grėsmę. Nė viena nėra paskelbusi modelio, kuris civiliniame oro uoste per mažiau nei penkias minutes nuvestų nuo radaro kontakto iki sprendimo veikti.

Konkrečiausiai pajudėjo Čekija. Prahos oro uostas kartu su saugumo institucijomis pradėjo vertinti Vokietijos atvejį, o Vidaus reikalų ir Transporto ministerijos pateikė įstatymo projektą derinti tarp institucijų. Jis leistų parengtiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektų darbuotojams veikti prieš neteisėtus dronus dar neatvykus valstybės tarnyboms (Radiožurnál, Ekonomický deník).

Rizika logistikos koridoriui

Lenkija Leipcigo incidentą pavertė įspėjimu dėl Žešuvo-Jasionkos oro uosto. Per šį civilinį aerodromą, remiantis Lenkijos gynybos ministerijos vertinimu, kurį cituoja „Rzeczpospolita“, galėjo būti pergabenta iki 95 % karinės pagalbos Ukrainai. Lietuvos karinė žvalgyba atskirai įspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusija galinti rengti išpuolius prieš Baltijos šalių energetikos ir transporto infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus arba atkurtus dronus tam, kad būtų apsunkintas atsakomybės nustatymas (BNS, Verslo žinios).

Silpnoji vieta slypi pačiame Europos krovinių ir karinės paramos judėjimo modelyje. Tie patys kilimo ir tūpimo takai, krovinių darbuotojai ir privažiavimo keliai, aptarnaujantys civilinę logistiką, praktiškai sudaro ir NATO rytinio tiekimo grandinės pagrindą. Pigus dronas gali uždaryti taką ir priversti per kelias minutes atsakyti, kas sprendžia tolesnius veiksmus: oro uosto administracija, policija, nacionalinio saugumo institucijos ar sąjungininkų karinė vadovybė.

Vokietijos federalinė vyriausybė teigia kurianti specialų federalinės policijos kovos su dronais padalinį ir bendrą federalinės bei žemių valdžios antidronų centrą. Kol kas neaišku, ar toks centras vadovautų realaus laiko atsakui, ar tik koordinuotų politiką (Bundesregierung). Dobrindto vadovaujama Vidaus reikalų ministerija dabar turės pateikti ne dar vieną grėsmės vertinimą, o konkretų tokio pajėgumo grafiką. Tą patį turės padaryti ir kitos ES vyriausybės, kurių parama Ukrainai priklauso nuo tos pačios oro uostų infrastruktūros, kurios pažeidžiamumą parodė Leipcigas.