Leipcigas atvėrė Vokietijos dronų spragą

Sprogstamąjį užtaisą gabenęs dronas Leipcigo–Halės oro uosto teritorijoje gulėjo kelias valandas, kol buvo aptiktas. Po keturių dienų Vokietijos Nacionalinio saugumo taryba, ministerijų darbą koordinuojanti, bet operacinių įsakymų neduodanti patariamoji institucija, susirinko aptarti šio atvejo (Tagesschau). Tarp šių dviejų faktų ir slypi pagrindinė problema: Vokietija geba tirti incidentą po to, kai įrenginys nusileidžia šalia orlaivio, tačiau iki šiol neturi aiškios grandinės, kaip tokį droną aptikti ir sustabdyti realiuoju laiku.

Ką nustatė tyrimas

Sprogmenų neutralizavimo specialistai nukenksmino drono detonatorių. Skrydžiai buvo sutrikdyti. Tyrimą perėmė federalinė prokuratūra — toks žingsnis paprastai taikomas nacionaliniam saugumui reikšmingose bylose. Ji nurodė tirianti įtariamą pasikėsinimą sukelti sprogimą ir pavojingą kišimąsi į oro eismą (GBA via Presseportal, Tagesschau).

Vėliau nutekėjusios techninės detalės vaizdą sukonkretino. Vokietijos žiniasklaida pranešė apie SIM korteles ir 5G antenas, o tai rodytų valdymą per mobilųjį tinklą. Dronų ekspertas Christianas Kaiseris ZDF sakė, kad SIM kortele paremta jungtis leistų operatoriui valdyti įrenginį iš bet kurios vietos, kur yra interneto ryšys, apeinant radijo dažnių signalus, kurių paprastai ieško oro uostų aptikimo sistemos (ZDFheute). Pranešimai apie karinio lygio sprogmenis skardinėje talpykloje kol kas siejami su neįvardytais saugumo šaltiniais, o ne su paskelbta ekspertizės išvada (Euronews, t-online).

Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas šį atvejį pavadino „hibridinio išpuolio scenarijumi“ ir teigė, kad tikrinamas galimas užsienio valstybės vaidmuo (Handelsblatt). Rusijos ambasada atsakomybę atmetė, kaltinimus pavadindama provokacija (RND). Nė vienas iš šių pareiškimų nėra įrodymas. Vokietijos institucijos išpuolio viešai niekam nepriskyrė.

Penkios institucijos, bet nėra išankstinio leidimo numušti

Gilesnė problema — ne pats tyrimas, o sistema, turinti sustabdyti dronus. Incidento metu Leipcigo–Halės oro uostas neturėjo stacionarios dronų aptikimo įrangos, nors Vokietijos oro navigacijos tarnyba vien per pirmąjį 2026 m. pusmetį ten jau buvo užfiksavusi 18 su dronais susijusių trikdžių (WirtschaftsWoche, ZEIT). Berlyno, Miuncheno ir Diuseldorfo oro uostai taip pat laukė pažadėtos federalinės aptikimo įrangos (ZEIT).

Vokietijos teisėje atsakas į dronus išskaidytas tarp oro uostų operatorių, žemių policijos, federalinės policijos, oro eismo tarnybų ir Bundesvero, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų. Oro uosto operatorius atsako už perimetrą ir teritoriją. Žemių policija reaguoja į tiesioginį pavojų. Federalinė policija turi aviacijos saugumo funkcijas. Kariuomenė gali padėti tik kraštutiniu atveju ir laikantis griežtų konstitucinių ribų (FAZ, n-tv). Nė vienas veikėjas neturi nuolatinio, iš anksto suteikto įgaliojimo slopinti priešišką droną virš degalais užpildyto krovininio lėktuvo.

Ta pati akloji zona ir už Vokietijos ribų

Ši spraga ne vien Vokietijos problema. Belgijos žiniasklaida klausė, ar panašus išpuolis galėtų įvykti Lježe, pagrindiniame šalies krovinių oro uoste. Belgija gali teisėtiems dronų operatoriams nurodyti, kur skraidyti draudžiama, tačiau viešai prieinami šaltiniai nerodo iš anksto apibrėžtos grandinės, kuri per kelias sekundes leistų neutralizuoti priešišką droną (7sur7, La Libre).

Lenkija Leipcigo incidentą vertino kaip tiesioginį įspėjimą. Pietryčiuose esantis Žasionkos oro uostas per karą tapo vienu svarbiausių karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai mazgų. Lenkų analitikai pažymėjo, kad tokios priešraketinės gynybos sistemos kaip „Patriot“ ir NASAMS saugo nuo įprastų smūgių, bet savaime neišsprendžia mažų dronų grėsmės (Dziennik, Rzeszow News). Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad žvalgybos tarnybos šią grėsmę stebi, bet nėra patvirtinusios konkrečiai planuojamo išpuolio (LRT). Čekų analitikai, primindami, kaip Praha prieš priskirdama Vrbeticės šaudmenų sandėlio sprogimą Rusijos operatyvininkams sukūrė visą žvalgybinę įrodymų grandinę, ragino neskubėti daryti išvadų iš vieno kriminalistinio požymio (iROZHLAS).

ES aviacijos taisyklės nustato bendrus civilinių oro uostų saugos standartus. 2023 m. paskelbta Europos Komisijos kovos su dronais strategija skatina pasirengimą ir bendradarbiavimą, bet tai gairės, o ne privalomas operacinis nurodymas (Commission counter-drone communication). Nei viena, nei kita policijos pareigūnui ar oro uosto apsaugos darbuotojui neatsako, kada aktyvuoti ryšio slopintuvą. Šis sprendimas lieka nacionalinis ir išskaidytas tarp institucijų, kurios nebuvo kuriamos veikti dronų diktuojamu greičiu.

Leipcigas parodė, kad pažeidžiamumas realus. SIM kortelių pėdsakas tyrėjams gali padėti nustatyti, kas paleido įrenginį. Tačiau pareigūnai ir žiniasklaida keliose šalyse dabar kelia tą patį klausimą: kas konkrečiame oro uoste turi įgaliojimus ir priemones sustabdyti kitą tokį droną. Į šį klausimą Vokietijos vidaus reikalų ministrai turės atsakyti iki vėliau šį mėnesį Flensburge numatyto susitikimo.