Litasco grąžina naftą į Burgasą

Nuo 2026 m. liepos 1 d. vienintelė didelė Bulgarijos naftos perdirbimo gamykla vėl gali pirkti žalią naftą per Ženevoje veikiančią prekybos bendrovę „Litasco“, priklausančią Rusijos „Lukoil“ grupei (Litasco). Bulgarijos ekonomikos ministras Aleksandras Pulevas sakė, kad Burgaso gamykla buvo atsidūrusi „ant ribos“ sustabdyti veiklą, nes negalėjo gauti jos techninius poreikius atitinkančios naftos (Fakti). Artimiausios degalų krizės išvengta. Tačiau sprendimas remiasi prekybos kanalo, susieto su ta pačia rusiškų interesų korporacine struktūra, kurią ES sankcijos siekia riboti, atvėrimu.

Ką daro „Litasco“ ir kodėl svarbi jos savininkystė

„Litasco“ nėra atsitiktinis naftos tarpininkas. Pati bendrovė savo svetainėje nurodo esanti „Lukoil“ grupės įmonė (Litasco). Naftos rinkoje tokios prekybos bendrovės organizuoja, kas krovinį parduoda, kas jį gabena, draudžia ir finansuoja. Jei bankai ar draudikai dėl sankcijų rizikos atsisako dirbti su šiuo grandinės sluoksniu, perdirbimo gamykla gali likti komerciškai atkirsta net tada, kai naftos pasaulinėje rinkoje fiziškai yra. Bulgarijos žiniasklaida kliūtis sieja su 2023 m. „Litasco“ paskola ir apribojimais, susijusiais su procesu Ženevos teisme, nors tikslus mechanizmas neaiškus (Fakti).

ES naftos sankcijos, įtvirtintos Tarybos reglamente 833/2014, riboja Rusijos kilmės arba iš Rusijos eksportuojamos žalios naftos pirkimą ir importą (EUR-Lex). Teisinis vertinimas remiasi naftos kilme ir sandorio grandine, o ne sąskaitoje faktūroje įrašytu adresu. Šveicarijos prekybininkas, Burgasui parduodantis Irako ar Kazachstano naftą, savaime šių taisyklių nepažeistų. Problema prasideda tada, jei per tokį kanalą paslepiama rusiška nafta, rusiška kontrolė, rusiškas finansavimas arba sankcionuotas naudos gavėjas.

Būtent ši skirtis lemia šios istorijos esmę. Nerusiškos kilmės krovinys, parduodamas su „Lukoil“ susietos prekybos bendrovės, gali atitikti teisės reikalavimus, bet kartu nukreipti komercinę vertę rusiškų interesų struktūrai. Pačios ES sankcijų laikymosi gairės reguliuotojams ir bankams nurodo žiūrėti ne vien į teisinę formą, bet ir į tai, kas faktiškai valdo, kas moka ir kam tenka pelnas (European Commission). ES sankcijų tikslas — riboti Rusijos galimybes finansuoti karą (Consilium). Ar „Litasco“ kanalas šį tikslą palaiko, ar silpnina, priklauso nuo krovinių kilmės, finansavimo ir pelno srautų, kurie viešai nepaskelbti.

Kodėl gamykla negali tiesiog pakeisti tiekėjo

Burgasas aprūpina didžiąją dalį Bulgarijos vidaus degalų rinkos, įskaitant aviacinį kurą ir strategines atsargas. Naftos perdirbimo gamykla negali vienos žalios naftos rūšies paprastai pakeisti kita. Kiekviena gamykla pritaikyta konkrečiam naftos rūšių deriniui: jis nustatomas pagal tankį, sieros kiekį ir cheminę sudėtį (U.S. EIA). Pakeitus šį derinį, keičiasi ir gaunamų produktų struktūra, o komerciškai toks perėjimas gali neveikti. Viena statinė turi būti teisėta, pristatoma, draudžiama, finansuojama ir techniškai tinkama tuo pačiu metu.

Briuselis tai pripažino anksti. Reglamentu 2022/2367 Bulgarijai suteikta laikina derogacija, tai yra teisinė išimtis, leidusi apibrėžtomis sąlygomis toliau importuoti rusišką jūrinę žalią naftą (EUR-Lex). Pranešama, kad atskira JAV licencija, apimanti „Lukoil“ veiklą, baigiasi 2026 m. spalio pabaigoje. Jai nustojus galioti ir neatsiradus kito operatoriaus ar tiekimo modelio, Burgaso gamyklai jau po kelių mėnesių grėstų aštresnis sutrikimas.

Vokietija ir Italija pasirinko kitus sprendimus

Europa jau yra susidūrusi su rusiškų interesų perdirbimo gamyklomis. 2022 m. rugsėjį Vokietija perėmė „Rosneft“ akcijų paketų PCK Švedto gamykloje patikėtinį valdymą ir operacinę kontrolę perdavė federaliniam tinklų reguliuotojui „Bundesnetzagentur“ (Bundesnetzagentur). Tada Berlynas suderino alternatyvius Kazachstano naftos tiekimus (Bundesregierung). Vokietija pirmiausia perėmė kontrolę, o tiekimo klausimą sprendė po to.

Italijos ISAB Priolo gamykla Sicilijoje, kontroliuota „Lukoil“ patronuojamosios įmonės, susidūrė su kitokiu sunkumu. Techniniu požiūriu gamykla galėjo dirbti, tačiau bankai, prekybininkai ir draudikai traukėsi dėl sankcijų rizikos. Italija pasitelkė savo „Golden Power“ investicijų patikros taisykles ir JAV Užsienio aktyvų kontrolės biuro OFAC licenciją, kad būtų įvykdytas savininkystės pardavimas (Lowdown). Italija pakeitė savininką.

Bulgarija kol kas nepadarė nei vieno, nei kito. Susitarimas su „Litasco“ perka laiką, bet neišsprendžia klausimo, kas kontroliuoja gamyklą ir kam tenka jos prekybos srautų nauda. Kitas testas — ne įmonės registracijos adresas, o krovinių įrodymai: iš kur kilusi nafta, kas finansuoja gabenimą ir kur nusėda pelnas. Pranešamai JAV licencijai artėjant prie spalio termino, laikas struktūriniam sprendimui trumpėja.