Klaipėdos uostui atveriama plėtra

Seimas praėjusią savaitę pritarė maždaug 100 ha naujos teritorijos atvėrimui į pietus nuo Klaipėdos, vienintelio Lietuvos jūrų uosto. Plėtra numatyta krovai, logistikai, žaliajai energetikai ir tam, ką pareigūnai vadina karinio mobilumo paskirtimi: komercijai statoma infrastruktūra krizės atveju galėtų būti naudojama ir ginkluotosioms pajėgoms (lrytas, Atvira Klaipėda). Komercinė logika aiški. Saugumo argumentas taip pat suprantamas, bet kol kas už jo nematyti biudžete įtvirtinto logistikos plano.

Šią spragą geriausiai parodo geografija. Klaipėda yra NATO rytiniame flange, siaurame Baltijos pakrantės ruože, kuriame degalų vamzdynai, geležinkeliai ir keliai, jungiantys Baltijos valstybes su likusia Europa, tebėra silpni arba neužbaigti. Didesnis uostas NATO pastiprinimui reikš tik tada, jei sunkiąją techniką bus galima greitai perkelti nuo krantinių į šalies gilumą. Šios jungtys dar neparengtos. Todėl projektas tampa patikrinimu, ar ES didėjantis apetitas dvejopos paskirties investicijoms sukuria realų karinį pajėgumą, ar tik leidžia komerciniams projektams prisiklijuoti gynybos etiketę.

Ką duotų plėtra

Pietinė uosto plėtra pridėtų apie 1,3 km giliavandenių krantinių ir gilinamus laivybos kanalus Kuršių marių kryptimi (LRT). Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, kad uostui nebeliko teritorijos stambiems investuotojams. Pasak jo, preliminarų susidomėjimą parodė 14 pasaulinių investuotojų, nors privalomų įsipareigojimų kol kas nepasirašyta (LRT).

Pirmiausia turėtų ateiti privatus kapitalas. Investuotojai įneštų bent 300 mln. € ir teritoriją nuomotųsi iki 50 metų, o uosto direkcija finansuotų bazinę infrastruktūrą, kurios vertė siektų apie 600 mln. € (Atvira Klaipėda). Bendra viešųjų ir privačių investicijų suma vertinama maždaug 1,4 mlrd. € (lrytas). Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad per 25 metus plėtra sukurtų apie 7 mlrd. € ekonominės naudos, tačiau metodikos viešai nepaskelbė.

Saugumo etiketė ir trūkstamos dalys

Lietuvos pareigūnai projektą sieja su gynyba. Teigiama, kad naujosios Vyriausybės programoje Klaipėda minima kartu su „Rail Baltica“ ir karinio mobilumo darbais kaip nacionalinis prioritetas. ES ir Europos investicijų bankas dvejopos paskirties uostų infrastruktūrą dabar laiko tinkama su gynyba susijusiam finansavimui, todėl tokia etiketė padeda pritraukti lėšų (EIB).

Tačiau finansuojama Lietuvos karinė infrastruktūra šiuo metu telkiama kitur. Europos investicijų bankas užbaigė 290 mln. € finansavimo paketą Rūdninkų kariniam miesteliui į pietus nuo Vilniaus, kuriame nuolat turėtų būti dislokuota Vokietijos Bundesvero brigada (EIB, Klaipėda.diena). Vokietijos gynybos ministerija patvirtino tikslą, kad brigada visišką parengtį pasiektų iki 2027 m. (BMVg). Nuolatinei sunkiajai brigadai reikalingas jūrinis įėjimo taškas technikai, šaudmenims ir aprūpinimui, o Klaipėda čia vienintelė reali kandidatė. Logika susijungia. Vis dėlto viešai nėra dokumento, kuris uosto plėtrą susietų su konkrečiu Vokietijos ir Lietuvos logistiniu poreikiu.

Vidaus jungčių spragos rodo tą patį. NATO CEPS degalų vamzdynų tinklas, skirtas reaktyviniams degalams ir dyzelinui gabenti Europoje, faktiškai vis dar baigiasi Vokietijoje. Lenkija tiesia apie 300 km naujų vamzdynų, kad sistema pasistumtų į rytus, bet Baltijos valstybės prie jos tebėra neprijungtos (Defence24, WP). „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelis, turintis sujungti Baltijos valstybes su Lenkija, susiduria su vėluojančiais terminais Lenkijos Balstogės–Elko ruože (Suwalki24) ir lėta pažanga Latvijoje (Garaza.lv). Bet koks pastiprinimas Lietuvai taip pat eitų per Suvalkų koridorių, siaurą sausumos jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos, įspraustą tarp Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities. Krizės atveju degalai ir sunkioji technika vis dar judėtų tanklaiviais, geležinkelio vagonais ir sunkvežimiais.

Lietuva stato galinį tašką dar neužbaigus už jo esančio koridoriaus. Komercinis uosto argumentas pakankamai savarankiškas: Klaipėda dirba arti pajėgumų ribos, naujiems terminalams trūksta žemės, o investuotojų susidomėjimas atrodo realus. Karinio mobilumo etiketė kol kas apibūdina galimybę, ne įrodytą pajėgumą. Dokumentai, kurie leistų patikrinti dvejopos paskirties teiginį — nepriklausoma paklausos studija, karinio naudojimo koncepcija, paskelbtos koncesijos sąlygos — viešai dar nepasirodė. Klaipėdos plėtra yra didelis komercinis statymas, apvilktas saugumo pasakojimu, kurį rytinio flango geografija leidžia lengvai parduoti, bet sunkiai patikrinti.