Lietuva siekia atšilimo su Kinija

2021 m. Lietuvai Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Pekinas sumažino diplomatinių santykių lygį ir ėmė spausti Lietuvos eksportą bei tas ES tiekimo grandines, kuriose buvo lietuviškų komponentų (Reuters, WTO DS610). Po penkerių metų paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vilnius siekia normalizuoti santykius pragmatiškomis sąlygomis, laikydamasis tarptautinės teisės ir įsipareigojimų ES bei NATO (LRT, Euronews). Tai sąmoningas posūkis. Ankstesnio konflikto kainą Lietuva daugiausia sumokėjo viena. Po jo lieka klausimas: ar ES sukurtas apsaugos mechanizmas kitą mažą valstybę galėtų apginti anksčiau, nei jai pateikiama sąskaita?

Ką sukūrė Lietuvos krizė

Ginčas nustojo būti dvišalis, kai Europos Komisija Pasaulio prekybos organizacijoje pateikė skundą prieš Kiniją dėl diskriminacinių prekybos priemonių. Kadangi prekybos politika priklauso ES kompetencijai, Komisija galėjo veikti viso bloko vardu. Taip spaudimas vienai sostinei buvo įrėmintas kaip spaudimas bendrajai rinkai.

Šis epizodas paspartino ir naujo teisinio instrumento atsiradimą. 2023 m. priimta Kovos su ekonomine prievarta priemonė veikia trimis etapais. Komisija tiria, ar trečioji šalis naudoja ekonominį spaudimą prieš valstybę narę. Tuomet Taryba, kurioje posėdžiauja valstybių narių vyriausybės, kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, ar prievarta egzistuoja. Kvalifikuota dauguma reiškia, kad didesnės šalys turi daugiau svorio, bet viena valstybė viena pati sprendimo užblokuoti negali. Jei prievarta pripažįstama, Komisija siūlo atsakomąsias priemones: muitus, viešųjų pirkimų ribojimus arba investicijų apribojimus.

Priemonė egzistuoja teisėje. Ji dar nė karto nepanaudota. ES saugumo studijų institutas tai suformulavo tiesiai: Europai nereikia naujų prekybos ginklų, jai reikia ryžto juos panaudoti.

Trys šalys, trys priežastys delsti

Ar kovos su ekonomine prievarta priemonė bus panaudota, priklausys nuo šalių, kurių santykiai su Kinija suteikia joms paskatų vengti konfrontacijos.

Vokietija dėl sutrikimų rizikuotų daugiausia. Importas iš Kinijos 2025 m. siekė 170,6 mlrd. €, o prekybos deficitas — 89,3 mlrd. € (Süddeutsche Zeitung/dpa). Berlyno linija — išlaikyti komercinius kanalus, bet atskirti strateginius sektorius — dera su Lietuvos santykių perkrovimu. Tačiau tas pats ekonominis poveikis gali silpninti Vokietijos norą remti atsakomąsias priemones, jei spaudimą patirtų kita valstybė narė.

Vidaus diskusija, kaip ją aprašo Tagesschau, vis labiau sukasi apie pramoninę konkurenciją su Kinija elektronikos ir elektromobilių sektoriuose, o ne apie mažesnių sąjungininkių gynybą nuo ekonominės prievartos.

Nyderlandai problemą vertina per technologinių siaurų vietų prizmę. Hagos taikomi eksporto kontrolės apribojimai pažangiai lustų gamybos įrangai grindžiami saugumo argumentais, o „Nexperia“ nuosavybės ginčas su Pekinu tebėra neišspręstas. Nyderlandų logika aiški: pirmiausia užrakinti strategines technologijas, o visa kita normalizuoti.

Vengrija Lietuvos istoriją paverčia argumentu prieš konfrontaciją apskritai. Kinijos investicijos į baterijų sektorių vertinamos daugiau kaip 26 mlrd. €, o planuojami gamybos pajėgumai iki 2030 m. turėtų viršyti 198 GWh (Növekedés). Budapeštas Lietuvos posūkį skaito kaip įrodymą, kad simbolinės pozicijos kainuoja gamyklas ir darbo vietas. Telex rašo, kad Kinijos konkurencija gali paliesti ketvirtadalį Vengrijos eksporto, tačiau Budapešto pasirinktas atsakas — prisitaikymas, ne gynyba.

Baltijos kaimynės pasakoja tylesnę istoriją. Visos trys valstybės iki 2022 m. pasitraukė iš Kinijos 16+1 bendradarbiavimo formato (Reuters, Latvia MFA). Kontaktai tęsiami dvišaliais ir ES kanalais. Tai funkcinė diplomatija be institucinės pasitikėjimo atramos.

Atsakymas, kurį priemonė dar skolinga

Viena valstybė kovos su ekonomine prievarta priemonės užblokuoti negali. Taip ji ir sukurta. Tačiau kvalifikuotai daugumai vis tiek reikia pakankamai vyriausybių, pasirengusių pripažinti, kad prievarta vyksta, ir sutikti su atsako kaina. Tikrasis testas — ar Vokietija, Vengrija ir kitos šalys paremtų veiksmus tada, kai spaudimas tektų ne joms.

Lietuvos santykių su Kinija perkrovimas rodo, kad ES turi priemonę kitam ekonominės prievartos atvejui. Kol kas ji dar neįrodė, kad gali suveikti anksčiau, nei maža valstybė narė lieka mokėti kainą viena.