Deficitui augant, Lietuva prašo gynybos išlaidų lankstumo

Lietuva prašo daugiau laiko ir didesnės erdvės pagal ES taisyklę, leidžiančią papildomai išleisti gynybai. Finansų ministras Taurimas Valys teigia paprašęs Europos Komisijos narių pratęsti šią išimtį po 2028 m. ir padidinti jos ribą, šiuo metu siekiančią 1,5 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – per metus šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertės). Tačiau jis neįvardijo nei naujos ribos, nei termino, iki kurio išimtis turėtų galioti (BNS per TV3). Prašymą paaiškina paties ministro parengtas biudžeto projektas: jame numatoma, kad 2027 m. deficitas – skirtumas tarp valstybės išlaidų ir pajamų, dengiamas skolinantis – sieks 3,8 proc. BVP, o 2028 m. 4,6 proc. BVP. Tai viršytų ES nustatytą 3 proc. ribą (Finansų ministerija).

Šios ribos viršijimas svarbus, nes tuomet Briuselis gali pradėti oficialią procedūrą ir reikalauti, kad valstybė sumažintų skolinimąsi.

Biudžetą spaudžia skirtingi įsipareigojimai

Vyriausybės spalio 16 d. patvirtintame biudžeto projekte gynybai 2027 m. numatyta 4,8 mlrd. € – 5 proc. prognozuojamo BVP. Nors suma eurais kiek didesnė nei šiemet, ekonomikos dalis, tenkanti gynybai, būtų mažesnė nei 2026 m., kai ji siekė 5,38 proc. (LRT, Finansų ministerija). Taigi gynybai tenkanti ekonomikos dalis mažėja, tačiau deficitas vis tiek auga.

Dėl biudžeto lėšų konkuruoja ir kiti įsipareigojimai. Tame pačiame projekte numatytas didesnis viešojo sektoriaus darbuotojų atlygis, pensijos ir išmokos šeimoms; socialinei apsaugai papildomai tektų apie 1,8 mlrd. € (Finansų ministerija). Spalio 6 d. nepriklausoma Lietuvos biudžeto stebėsenos institucija įspėjo, kad ES suteikta galimybė papildomai didinti gynybos išlaidas iš esmės jau išnaudota (Lrytas).

Ką keičia ES taisyklė ir ko ji nekeičia

Kiekvienai ES valstybei nustatyta riba, kiek gali augti jos išlaidos kasmet. Gynybos išlaidoms taikoma nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga leidžia šią ribą viršyti, jei papildomos lėšos skiriamos gynybai (Tarybos rekomendacija). Tai leidimas išleisti daugiau, o ne ES skiriami pinigai.

Lietuva šią išimtį gavo 2025 m. liepos 8 d. Iki 2028 m. ji gali viršyti nustatytą išlaidų augimo ribą ne daugiau nei mažesne iš dviejų sumų: nuo 2021 m. padidėjusiomis gynybos išlaidomis arba 1,5 proc. BVP (Tarybos rekomendacija). Išimtimi jau pasinaudojo 18 valstybių, tačiau nė vienai nenustatyta didesnė riba (ES Taryba).

Išlyga keičia tik tai, kaip Briuselis vertina Lietuvos išlaidų augimą. Ji nesumažina deficito: tankai ir kareivinės į jį įskaičiuojami, o jiems finansuoti pasiskolintos lėšos didina valstybės skolą. Todėl išlaidų ribos viršijimas savaime nereiškia, kad deficitas nebeviršija nustatytos ribos.

Europos Komisija įvertino, kiek kainuotų Lietuvai visa dabar galiojanti lengvata. Palyginti su planu, kurio Lietuva būtų laikęsi be išlygos, 2028 m. jos deficitas būtų 1,3 proc. punkto BVP didesnis, o valstybės skola – 2,7 proc. punkto BVP didesnė (Europos Komisija). Šis įvertis apima dabartinę ribą, o ne didesnę, kurios prašo Valys.

Kas galiausiai mokės

Dalis kitų metų gynybos išlaidų skiriama pasirengti priimti Vokietijos brigadą ir kurti Lietuvos kariuomenės diviziją (LRT). Vilnius gali pagrįstai teigti, kad Lietuvoje dislokuoti užsienio kariai stiprina viso Aljanso saugumą. Tačiau išlyga nepadeda šių išlaidų pasidalyti su sąjungininkais: ji suteikia daugiau laisvės leisti, o skolinimasis lieka įtrauktas į Lietuvos apskaitą.

Išlaidos nesibaigs 2028 m. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad gynybos ir visuomenės senėjimo sąnaudos – pensijos bei vyresnių žmonių sveikatos priežiūra – išliks didelės. Joms padengti reikės daugiau pajamų arba mažinti kitas išlaidas (TVF).

Kol kas nėra duomenų, kad kitos valstybės remtų didesnę ribą, o Europos Komisija nėra pasiūliusi jos didinti. Komisija oficialią nuomonę dėl biudžeto projekto pateiks lapkritį (Europos Komisija).

Tai dar tik biudžeto projektas, o Valys neįvardijo, kokios ribos ir iki kada Lietuva siektų. Vis dėlto pačios Komisijos skaičiavimai leidžia daryti aiškią išvadą: didesnė arba ilgiau galiojanti išlyga suteiktų Lietuvai daugiau laiko pagal ES išlaidų taisyklę, tačiau nepadengtų nuolat didesnės kariuomenės išlaikymo. Šią naštą tektų prisiimti Lietuvos gyventojams – dabar per didesnį skolinimąsi, o vėliau per būsimų biudžetų mokesčių ir išlaidų sprendimus.