Péter Magyar veto Ukrainai keičia į €16.4 billion

The entry fee is settled and the long-standing barrier begins to rise.
Vaizdo kompozicija · tobriefPeteris Magyaras birželio 2 d. į Berlyną atvyko turėdamas svertą, kurio šiuo metu neturi joks kitas Europos lyderis: Vengrijos veto dėl Ukrainos narystės ES, paveldėtą iš Viktoro Orbano. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jį sutiko su karine pagarba ir pavadino naująjį Vengrijos premjerą „dideliu vilties ženklu mūsų laikams“ (ZDF). Magyaras Orbano blokavimo galią verčia diplomatiniu kapitalu, o Briuselis apmoka įėjimo kainą.
Seka, kuri nevadinta sandoriu
Magyaras tvirtina, kad jokio susitarimo mainais nebūta. „Nebuvo visiškai jokio ryšio tarp lėšų atšaldymo ir pirmojo Ukrainos derybų skyriaus atidarymo“, – gegužės 29 d. jis sakė „Euronews“. Tačiau įvykių chronologija rodo kitą vaizdą. Gegužės 18 d. Vengrijos užsienio reikalų ministras paskelbė apie ekspertų lygmens derybas su Kyjivu dėl Užkarpatėje gyvenančių etninių vengrų mažumos teisių (444.hu). Gegužės 29 d. Europos Komisija atšaldė 16,4 mlrd. € Vengrijai skirtų lėšų, kurios Orbano valdymo laikotarpiu buvo įšaldytos dėl teisinės valstybės pažeidimų. Iki birželio 2 d. diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad Vengrija neblokuos pirmojo Ukrainos stojimo derybų klasterio – žingsnio, kurį Orbanas daugiau kaip dvejus metus stabdė (Eurointegration).
Ši seka Magyarui duoda pinigus, Kyjivui – kelią į priekį, o Briuseliui – įrodymą, kad ES plėtra neužstrigo galutinai. Magyarui vidaus politinę priedangą suteikia jo keliama sąlyga: teisiškai privalomos garantijos dėl mokymo vengrų kalba Užkarpatėje. Tai leidžia jam gintis nuo „Fidesz“ kaltinimų, esą jis slapta nusileido dėl migracijos ir kovos su korupcija reformų. ECFR apklausa parodė, kad 73 % vengrų tikisi, jog jis sugrąžins įšaldytas ES lėšas į šalį (Népszava). Pirmiausia jis įgyvendina būtent šį lūkestį.
Ficas lieka be partnerio
Labiausiai Magyaro posūkis atsiliepia Bratislavoje sėdinčiam Robertui Ficui. Slovakijos premjeras ir Orbanas ES viduje veikė kaip blokavimo pora, derindami veto grasinimus dėl Ukrainos sankcijų, energetikos politikos ir stojimo derybų. Ši partnerystė subyrėjo Orbanui pralaimėjus balandžio rinkimus. Slovakijos analitikai Fico vyriausybės laikyseną apibūdina kaip grindžiamą „klaidingomis prielaidomis“ apie prieš ją neva sąmokslaujantį Briuselį, nors tikroji problema – pačios Slovakijos pasirinkta izoliacija (Aktuality.sk).
Ficas veto teisę išlaiko. ES stojimo procese kiekviename formaliame etape reikia vienbalsiškumo, t. y. visų 27 valstybių narių pritarimo. Tačiau naudoti šį svertą vienam kainuoja daugiau, nei kada nors kainavo Orbanui. Pats Slovakijos užsienio reikalų ministras yra pripažinęs, kad tikrasis stojimo derybų blokavimo centras buvo Budapeštas, ne Bratislava (STVR). Ficas kol kas oficialiai negrasino vienas vetuoti sprendimo, nors platesnį bendradarbiavimą dėl Ukrainos sieja su rusiškos naftos tiekimo atnaujinimu naftotiekiu „Družba“.
Magyaras kartu perbraižo regioninį žemėlapį aplink Ficą. Jis pakvietė Rumuniją, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją prisijungti prie išplėsto Višegrado formato – Vidurio Europos grupės, kuriai tradiciškai priklauso Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija. Viršūnių susitikimas numatytas birželio 23 d. (Digi24). Jeigu šis formatas atsiras, Ficas atsidurs regioniniame klube, pertvarkytame aplink jį, bet ne kartu su juo.
Birželio išbandymas
Tarpvyriausybinė konferencija Liuksemburge birželio 15–16 d. parodys, kiek tvirtas Magyaro pozicionavimas. Pirmiausia ES ambasadoriai turi suderinti bendrą poziciją COREPER – komitete, kuriame valstybės narės derasi prieš ministrų balsavimą. Tuomet Bendrųjų reikalų taryba ją formaliai patvirtina (Carnegie Endowment). Tikslas – Ukrainai ir Moldovai atidaryti 1-ąjį klasterį, apimantį teisinę valstybę, teismų reformą ir pagrindines teises.
Birželio 2 d. Budapešto pozicija formaliai dar buvo atvira. Magyaras žurnalistams sakė esąs „labai optimistiškas“, kad derybos dėl mažumų teisių bus užbaigtos „šią savaitę“, ir signalizavo pasirengimą susitikti su Volodymyru Zelenskiu (n-tv, Euronews). Tačiau ta pati ECFR apklausa rodo, kad 54 % vengrų vis dar nepritaria stojimo derybų su Ukraina pradžiai. Magyaras galbūt pašalino ES lygmens blokadą, bet jo paties elektoratas šio posūkio dar nėra priėmęs.
How was this article?
Help us get better
Help us get better
Details about this article
- Model:
- claude-opus-4-6
- Generated:
- 6/3/2026, 2:56:23 AM
- Pipeline run:
- eu_pipeline_20260603_015006
- Watermark:
- SynthID (Google's invisible watermark)
- Human review:
- None before publication