Europarlamentarai reikalauja Rumunijai oro gynybos skydo

Briuselis rengiasi debatams tuo metu, kai sprogimai jau pasiekę rytinį Europos pakraštį. Europos Parlamento debatai Strasbūre ir rezoliucija dėl Rusijos dronų įskridimų į Rumuniją, Baltijos šalis ir Suomiją gali apsunkinti bandymus kiekvieną incidentą laikyti atskiru vietos sutrikimu. Tačiau Parlamentas negali nurodyti Rumunijos pajėgoms, NATO pilotams ar nacionalinėms vyriausybėms, kada pereiti prie eskalacijos (Digi24).

Rumunijos atvejis šiam spaudimui suteikia politinį svorį. ES pasmerkė incidentą Galačyje, nurodžiusi, kad Rusijos dronas su sprogmenimis per naktinę ataką prieš Ukrainą nukrito į gyvenamąjį namą (EEAS). Vėliau Rumunija klausimą perkėlė į Jungtines Tautas: Bukareštas ten pateikė informaciją apie radarų fiksuotą trajektoriją ir kartu su daugiau kaip penkiasdešimčia valstybių bei ES pasmerkė pasikartojančius oro erdvės pažeidimus (Security Council Report).

Spaudimas be vadovavimo teisės

Institucinė spraga čia aiški. Europos Parlamentas gali didinti politinę kainą, kreipti biudžeto ginčus ir versti vyriausybes viešai aiškintis. Jis negali nuspręsti, kada dronas numušamas, kuris vadas prisiima riziką ar kas atlygina žalą, kai nuolaužos nukrenta kaime.

Todėl rezoliucija stipriausia ten, kur Parlamentas turi realių svertų: pinigų, viešųjų pirkimų prioritetų, civilinės saugos ir stebėsenos sistemų srityse. Rumunijos europarlamentaras Viktoras Negrescu, stumiantis šį dokumentą, siekia bendros bepiločių grėsmių stebėjimo ir perspėjimo sistemos, didesnių antidroninių ir oro gynybos pajėgumų Rumunijoje, ES kompensavimo priemonių nukentėjusioms bendruomenėms ir Juodosios jūros jūrinio saugumo centro Konstancoje (Digi24).

Sutarčių architektūra tebėra svarbi, nes ji apibrėžia pasekmes. Parlamentas gali leisti teisės aktus, vykdyti priežiūrą ir kovoti dėl biudžetų; užsienio ir saugumo politikos sprendimai priimami kitur, o vienbalsiškumo reikalavimas sostinėms vis dar palieka galimybę stabdyti bendrą poziciją (ESS 14 straipsnis, ESS 36 straipsnis, ESS 31 straipsnis). Dabar klausimas toks: ar ES spės sukurti bendrą žemai skrendančių ir jūrinių dronų gynybą, kol kiekviena pasienio valstybė dar nebus priversta improvizuoti viena.

Flangas jau tikrina sistemą

Baltijos šalių atvejai rodo, kodėl tai negali likti vien Rumunijos klausimu. Latvijos žiniasklaida, aprašydama vieną drono incidentą, nurodė visą grandinę: aptikimą, visuomenės perspėjimus, iš Šiaulių pakeltus sąjungininkų orlaivius, vizualinį atpažinimą ir galutinį NATO sprendimą droną numušti (Diena). Būtent tokioje grandinėje politika tampa praktika: jutikliai, vadovavimo teisė, ugnies panaudojimo taisyklės, atsakomybė ir visuomenės perspėjimo sistemos turi sutapti nacionaliniuose ir NATO kanaluose.

Lietuva atsakymą jau mato kaip sluoksniuotą skydą, o ne vieną ginklą. Diskusijose kalbama apie uostus, oro uostus, GPS trikdymą, aptikimą, sekimą ir neutralizavimą; Klaipėda ir Palanga įtraukiamos į saugumo perimetrą kaip civilinė infrastruktūra, veikiama tos pačios grėsmės (LRT). Tai tiesiogiai siejasi su Rumunijos reikalavimu dėl kompensacijų. Numustas dronas Europoje gali apsaugoti žmones, bet jo nuolaužos gali sukelti žalą, ginčus dėl atlyginimo ir visuomenės pyktį.

Prancūzija parodo dabartinio modelio stiprybę ir silpnumą. Paryžius gali rodyti „Rafale“ naikintuvus Baltijos oro policijos misijoje ir karius Rumunijoje kaip įrodymą, kad didžiosios sąjungininkės flanke dalyvauja (Le JDD). Tačiau Prancūzijos žiniasklaida taip pat cituoja ekspertus, kurie gilesnę problemą mato žemai skrendančių dronų aptikime, trumpojo nuotolio radaruose, jutikliuose, vadovavimo ir valdymo sistemose, elektroninėje kovoje ir įperkamuose perėmikliuose (Euronews).

Bulgarija prideda Juodosios jūros sluoksnį. Jos žiniasklaida Konstancą siejo su uostų saugumu, turizmu, pakrančių stebėsena ir Bulgarijos, Rumunijos bei Turkijos priešmininių priemonių iniciatyva, o pareigūnai pabrėžė koordinavimą ir piliečių bei vasaros ekonomikos nuraminimą (24chasa, Europa FM). Ryga, Vilnius, Paryžius, Bukareštas ir Sofija mato skirtingas tos pačios problemos dalis.

Neišspręsta lieka priskyrimo ir atsakomybės dalis. Rumunijos ir ES šaltiniai Galačio incidentą sieja su Rusijos atsakomybe. Konstancos atvejis mažiau aiškus: pranešta, kad sprogęs jūrinis dronas buvo ukrainietiškas, o Kyjivas jo kontrolės praradimą aiškino Rusijos vykdytu trikdymu (AP). Medžiaginė kilmė, teisinė atsakomybė ir politinė atskaitomybė nebūtinai rodys ta pačia kryptimi.

Europos Parlamentas gali šiuos skirtumus įrašyti į politinį protokolą ir stumti kitą biudžeto ginčą jutiklių, perėmiklių, uostų saugumo ir kompensacijų link. Tačiau jis vis tiek negali nuspręsti, kada pilotas spaudžia ugnies mygtuką ar kiek rizikos vyriausybė prisiima virš pasienio gyvenvietės. Europos dronų diskusija prasideda Strasbūre, nes politikai reikia viešos arenos. Sunkesni sprendimai bus priimami valdymo centruose, ministerijose ir pakrančių miestuose.