Meridiam valdo, kabelis laukia krante

Į jūros dugną tarp Kretos ir Kipro negrįžo nė vienas tyrimų laivas. Praėjus trims savaitėms po to, kai Prancūzijos infrastruktūros fondas perėmė kontrolinį kabelio projekto, turinčio nutraukti Kipro elektros izoliaciją, akcijų paketą, jūroje vis dar tuščia. „Great Sea Interconnector“ (GSI) turi naują pagrindinį investuotoją. Tačiau du svarbiausi klausimai neatsakyti: kas sumokės likusią sąskaitą ir kas realiai gali atnaujinti darbus jūroje.

Ką įsigijo „Meridiam“

Rugpjūčio 5 d. Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis paskelbė, kad Paryžiuje įsikūrusi infrastruktūros investuotoja „Meridiam“ perims 66 % GSI projekto bendrovės akcijų. Graikijos perdavimo sistemos operatorius ADMIE, valdantis šalies aukštosios įtampos tinklą, pasilieka 34 % ir techninio projekto vadovo vaidmenį (Greek PM, Capital, Politis).

Tai valdymo pokytis, ne statybų etapas. Viešai prieinamuose dokumentuose nepavyko rasti nei įsigijimo kainos, nei valdybos sudėties, nei atsakymo, kas dengs galimą sąnaudų augimą (Dnews). Projekte dabar dalyvauja dvi Prancūzijos bendrovės: „Meridiam“ kaip pagrindinė investuotoja ir „Nexans“ kaip kabelio rangovė. Tai Paryžiui suteikia komercinę įtaką maršrutui, bet projekto bendrovės kontrolė dar nereiškia garantuoto finansavimo.

Projekto biudžetas siekia apie 1,9 mlrd. €. ES dotacijos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria bendrai finansuojamos tarpvalstybinės energetikos jungtys, dengia maždaug 657 mln. € (Enerdata, Balkan Green Energy News). Likusi dalis, daugiau kaip 1 mlrd. €, priklauso nuo investuotojų, skolintojų ir vartotojų, kurie ilgainiui mokėtų per elektros tarifus. Teigiama, kad Europos investicijų bankui pateiktas maždaug 1 mlrd. € finansavimo prašymas tebėra išsamaus vertinimo stadijoje; tai dar nepatvirtinta paskola (Proto Thema, CNA).

Kipras gauna kabelį ir didelę sąskaitos dalį

Kipras gali gauti elektros jungtį, tačiau didelė jos kainos dalis teks šalies vartotojams. ES tarpvalstybinių energetikos projektų sąnaudų paskirstymo taisyklės numato, kad maždaug 63 % Graikijos ir Kipro ruožo kaštų tenka Kiprui. Tai ne vienkartinė įmoka, o sąskaita, išdėstoma būsimuose tarifuose (Politis, Kathimerini Cyprus).

Įtampą didina skirtumas tarp deklaruotų išlaidų ir reguliuotojų pripažintų sąnaudų. ADMIE teigia jau išleidusi apie 251 mln. €, tačiau Kipro reguliuotojai kol kas pripažino tik apie 82 mln. €. Šis atotrūkis tiesiogiai persikels į būsimus ginčus dėl tarifų (Proto Thema). Energetikos ministras Georgas Papanastasiou sako, kad Nikosija laukia Europos investicijų banko vertinimo ir tik tada spręs, ar valstybė investuos į projekto kapitalą (SigmaLive). Opozicinės AKEL ir DISY partijos reikalauja paviešinti visas „Meridiam“ ir ADMIE susitarimo sąlygas bei bendrus Kipro įsipareigojimus (Kathimerini Cyprus).

Teigiama, kad Kipras savo 125 mln. € įnašą taip pat sieja su matoma pažanga jūroje: NAVTEX, t. y. jūriniu pranešimu, leidžiančiu tyrimų laivams dirbti tarptautiniuose vandenyse, ir atnaujintais jūros dugno darbais (Capital). Iki rugpjūčio vidurio patvirtinto NAVTEX pranešimo nebuvo (Philenews).

Ką tikrina šis kabelis

GSI reikšmė platesnė nei vieno povandeninio kabelio statyba. Projektas parodo, ar ES prioritetinis statusas ir ES dotacijos virsta realia infrastruktūra, kai maršrutas eina per Turkijos ginčijamus vandenis, dėl tarifų turi sutarti keli nacionaliniai reguliuotojai, o finansavimo planas dar neužbaigtas. Sprendimų grandinė aiški: „Meridiam“ kontroliuoja projekto bendrovę, ADMIE vykdo techninį darbą, Kipro reguliuotojai sprendžia, kiek mokės vartotojai, Europos investicijų bankas vertina paskolą, o NAVTEX lemia, ar darbai jūroje gali būti atnaujinti. Bet kuri šios grandinės grandis gali sustabdyti pažangą.

Pranešama apie Kiriako Micotakio, Kipro prezidento Niko Christodoulidžio ir Emanuelio Makrono derinimą dėl tyrimų atnaujinimo, galbūt pasitelkiant Prancūzijos laivus (Les Echos). Prancūzijos valstybės garantijos viešuose šaltiniuose nerasta. Kitas tikras patikrinimas bus NAVTEX numeris, laivo pavadinimas ir tyrimų įranga vandenyje tarp Kretos ir Kipro. Kol to nėra, projektas pagerino nuosavybės struktūrą, bet nepasistūmėjo statybose.