Merzas griežtina Vokietijos darbo taisykles

Frydrichas Merzas aiškiai pasirinko politinį profilį: pasiūlos pusės drausmės šalininkas. Vokietijos kanclerio koalicijos paketas griežtina socialinės paramos sąlygas, riboja nedarbingumo pažymų išdavimą ir laisvina samdymo taisykles. Skaičiavimas paprastas: jeigu daugiau žmonių dirbs griežtesnėmis sąlygomis, ekonomika augs sparčiau. Tačiau pagrindinė Vokietijos problema — našumas, tai yra kiek vertės sukuriama per vieną darbo valandą. Jeigu viena valanda sukuria per mažai vertės, ilgesnis ar griežčiau kontroliuojamas darbas pats savaime problemos neišsprendžia.

Trys svertai, viena logika

Paketas remiasi trimis ekonominiais svertais. Pirmasis — sąlygiškesnė socialinė parama. Koalicija Bürgergeld, Vokietijos bazinę pajamų paramą bedarbiams, keičia į Grundsicherung sistemą: ji reikalautų greičiau priimti darbo pasiūlymus, anksčiau tikrintų turimą turtą ir griežčiau baustų už reikalavimų nevykdymą (Corriere d'Italia, Euronews PL).

Antrasis — sunkesnis pasitraukimas iš darbo dėl ligos. Nedarbingumo pažymos telefonu, leidusios darbuotojams gauti gydytojo pažymą paskambinus, o ne atvykus į konsultaciją, turėtų būti panaikintos (DW). Pensinis amžius būtų keliamas virš 67 metų.

Trečiasis — laisvesnės samdymo taisyklės. Lengviau būtų pratęsti terminuotas darbo sutartis, silpnėtų apsauga nuo atleidimo (Il Fatto Quotidiano, Al Jazeera). Pasiūlymą papildo mokesčių lengvatos vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, kurias numatoma finansuoti didesniais tarifais didžiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Vienas rinkos vertinimas rodo, kad šios reformos galėtų padidinti ilgalaikį Vokietijos augimo tempą nuo maždaug 0,4 % iki 0,7 % (Biz Chosun). Tai reikšminga, bet ne ekonomikos transformacija. Be to, šio skaičiaus kol kas nepatvirtino jokia nepriklausoma institucija.

Darbo drausmė neužpildo investicijų spragos

Šių reformų logika — klasikinė pasiūlos pusės ekonomika: pašalinus kliūtis gamybos pusėje, turėtų atsirasti augimas. Tačiau Vokietijos darbo rinkoje akivaizdžiai trūksta ne tiek galinčių dirbti žmonių. 2026 m. gegužę užimtumas per metus sumažėjo 0,4 % (Destatis). Įmonės veikiau mažina darbuotojų skaičių, o ne desperatiškai ieško naujų.

Vokietija iš tiesų susiduria su trūkumu slaugos, statybų ir kvalifikuotų amatų sektoriuose. Tačiau šios spragos labiau susijusios su mokymo sistemos ribotumais ir demografiniu spaudimu, o ne su pernelyg dosnia socialine parama. Didesnė problema kitur: „BNP Paribas Economic Research“ nustatė, kad 2020–2024 m. realios įmonių išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai JAV augo gerokai sparčiau nei ES, o Europos našumo sulėtėjimą po pandemijos labiau paaiškina ne per patogios išmokos, bet nepakankamos investicijos į technologijas (BNP Paribas).

Griežtesnės išmokų taisyklės nesukuria geresnės programinės įrangos, greitesnių statybos leidimų ar pigesnės elektros. Jeigu ekonomikos kamštis — energijos kainos, infrastruktūros spragos ir lėta skaitmenizacija, didesnis spaudimas žmonėms eiti į darbo rinką didina įtampą, bet nebūtinai produkciją.

Kas laimi, kas pralaimi

Tiesiogiai daugiausia laimi darbo imlūs sektoriai: mažesnės neatvykimo į darbą sąnaudos, didesnė kandidatų pasiūla, lengvesnis trumpalaikis samdymas (Finance Yahoo). Vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai gali laimėti iš mokesčių lengvatų, nors rimto grynojo poveikio vertinimo, įskaičiavus mokesčius ir išmokas, kol kas nepaskelbta.

Pralaimėtojai aiškūs: socialinės paramos gavėjai, susidursiantys su griežtesnėmis sankcijomis; lėtinėmis ligomis sergantys darbuotojai, kuriems nuotolinė konsultacija buvo praktiškas kelias gauti pažymą; vyresni darbuotojai, kuriems pensija nutolsta; ir laikinai samdomi žmonės, prisiimantys daugiau nesaugumo (Aktuálně.cz). Yra ir makroekonominė rizika: karpant išmokas trapaus augimo metu slopinamos namų ūkių išlaidos, o tai gali panaikinti dalį reformų sukuriamo darbo pasiūlos efekto.

Ko laukia Vokietijos kaimynai

Vokietija — didžiausia eurozonos ekonomika. Su Vokietijos pramone susietiems Lenkijos subrangovams mažiau rūpi socialinės paramos retorika, labiau — ar reforma virs realiais investiciniais užsakymais (Interia, Rzeczpospolita). Italų komentatoriai atkreipė dėmesį į ironiją: jeigu Berlynas pats dabar derina socialinę drausmę su valstybės remiama automobilių ir lustų strategija, jo balsas Briuselyje už fiskalinį santūrumą tampa mažiau įtikinamas (Corriere).

Merzui dabar reikia parodyti, kad paketas kuria investicijas, o ne vien griežtesnes taisykles. Vokietijos kaimynės, kurių gamyklos priklauso nuo vokiškų užsakymų, skirtumą pajus anksčiau, nei jį patvirtins pagrindiniai statistikos rodikliai.