Merz nutraukė €100 billion naikintuvą

Partnerystė, turėjusi parodyti, kad Europa gali pati apsiginkluoti, šią savaitę žlugo. Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas po devynerių metų nutraukė Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos FCAS programą: išleista apie 4 mlrd. €, ore nepakilo nė vienas prototipas. Ambicingiausias žemyno gynybos projektas sustojo, nes „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ nesutarė, kam priklausys lyderystė (aviospace.org, Euronews).

FCAS, arba Ateities kovinė oro sistema, 2017 m. pradėta kaip šeštosios kartos naikintuvo, ginkluotų bepiločių orlaivių ir juos į bendrą tinklą jungiančios „kovinės debesijos“ projektas. Numatytos viso gyvavimo ciklo išlaidos — 100 mlrd. €. Politinė logika buvo aiški: dvi didžiausios Europos ekonomikos turėjo kurti savo ginkluotę, mažindamos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Praktikoje beveik dešimtmetis praleistas ginčijantis dėl patentų, duomenų ir pajamų.

Kaip pramoniniai interesai nuskandino strateginę viziją

„Dassault“ vadovas Erikas Trapjė reikalavo maždaug 80 % kontrolės ir atsisakė dalytis jautriais duomenimis su „Airbus“, nors pirminis susitarimas Prancūzijai, Vokietijai ir Ispanijai numatė po lygiai — po 33 % (Euronews, EFE). Saugumo analitikas Frankas Zaueris tai įvardijo tiesiai: „Galiausiai Erikas Trapjė torpedavo naikintuvo projektą“ (n-tv.de).

Už bendrovių konflikto slypėjo ir nesuderinamas strateginis poreikis. Prancūzijai reikėjo lėktuvo, galinčio nešti branduolinę ginkluotę ir veikti iš lėktuvnešio. Vokietijai tokio pajėgumo nereikėjo. Tai skirtingos karinės doktrinos, kurių neįmanoma sutaikyti vien pramoniniu kompromisu. Mercas projekto logika abejojo dar vasarį, teigdamas, kad bepiločiai orlaiviai svarbesni už pilotuojamus naikintuvus. Birželio pradžioje jo bandymas paskutinį kartą kalbėtis su Trapjė, kaip pranešama, „nesusiklostė gerai“ (Le Grand Continent).

Trys kryptys vietoj vienos

Europa dabar susiduria būtent su tuo susiskaidymu, kurį jos gynybos priemonės turėjo užkirsti.

Prancūzija plėtos „Rafale F5“ modernizavimą ir kovinį bepilotį orlaivį, kuriam vadovaus vien „Dassault“ (Dassault Aviation). Vokietijos „Airbus“ per kelias valandas paskelbė „Team Gen 6“ iniciatyvą: aštuonios bendrovės siūlo naują naikintuvą, kuriame pramoninė lyderystė priklausytų Vokietijai, tikėtina, kartu su Švedijos „Saab“ (Spiegel, Zeit).

Realistiškiausia Vokietijos atsarginė kryptis — prisijungti prie GCAP, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos šeštosios kartos naikintuvo programos. Tačiau ir ji netvirta. 686 mln. svarų sterlingų pereinamoji sutartis baigiasi birželio 30 d., o Londonas dar nepaskelbė gynybos išlaidų plano, būtino ilgalaikiam finansavimui. „BAE Systems“ perspėjo, kad be tęstinės sutarties daugiau kaip 4 000 inžinierių būtų perkelti į kitus darbus (National Security Journal). Kitaip tariant, pagrindinė Vokietijos alternatyva savam naikintuvui gali neišgyventi vasaros.

Kas moka, kas gūžteli pečiais

Europos Komisija žalą mėgino menkinti. Jos atstovas Tomas Renjė teigė, kad perginklavimo darbotvarkė „tebėra visiškai gyva“, kaip įrodymą nurodydamas SAFE — planuojamą 150 mlrd. € ES gynybos paskolų priemonę (El Español). Komisijos prielaida tokia: Briuselis pigiomis paskolomis gali pastūmėti bendroves į tarpvalstybines partnerystes, kurių jos pačios nesudarytų. FCAS parodė šios prielaidos ribas. Pinigai neišsprendė pasitikėjimo trūkumo tarp „Dassault“ ir „Airbus“, o SAFE neturi mechanizmo, kuris neleistų tai pačiai dinamikai pasikartoti.

Belgijos premjeras Bartas De Veveris žlugimą pavadino „visiška kvailyste“, kilusia iš Prancūzijos ir Vokietijos „arogancijos“ (n-tv.de). Lenkija šią žinią sutiko kaip savo pasirinkimo patvirtinimą: gegužę pirmieji F-35 nusileido Lasko aviacijos bazėje, rodydami, kad amerikietiškos ginkluotės pirkimas duoda rezultatą, kai europietiškos kūrimas stringa (rp.pl).

Asimetriškiausią smūgį patyrė Ispanija. Nacionalinė FCAS koordinatorė „Indra“ Madrido biržoje dieną prieš oficialų pranešimą atpigo 4,2 % (Cinco Días). Gynybos ministrė Robles dėl žlugimo kaltino pramonę, „iškėlusią savo interesus aukščiau Europos saugumo“, nors Ispanija projekte buvo jaunesnioji partnerė ir turėjo ribotas galimybes sustabdyti Prancūzijos bei Vokietijos konfliktą (Europapress).

Iš projekto lieka viena dalis — kovinė debesija, tinklinė architektūra, jungianti lėktuvus, bepiločius orlaivius ir jutiklius. Abi vyriausybės patvirtino, kad ji bus tęsiama, o valdymo klausimus ketinama spręsti liepos 17 d. Prancūzijos ir Vokietijos ministrų taryboje (Tagesschau). Kol kas nėra nei sutarčių, nei finansavimo paketo.

Lygiagreti MGCS programa — Prancūzijos ir Vokietijos naujos kartos tankas — taip pat sukaupė dešimtmetį vėlavimų ir neturi nė vieno prototipo (Le Grand Continent). Vokietijai dabar teks rinktis tarp „Team Gen 6“, vėlyvo prisijungimo prie GCAP arba papildomų amerikietiškų F-35 pirkimo kaip laikino sprendimo (Defense News). Nė vienas iš šių kelių nežada europietiško šeštosios kartos naikintuvo iki šio amžiaus vidurio.