Merzo sąlyga ES biudžetui – 70 mlrd. € Ukrainai

Kancleris Fridrichas Mercas Vokietijos paramą 2028–2034 m. ES biudžetui susiejo su sąlyga, kad visos valstybės narės prisidėtų prie Ukrainos finansavimo, lapkričio 9 d. pranešė Financial Times. Šią sąlygą jis išdėstė lapkričio 6 d. laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonijui Kostai, kuris pirmininkauja ES lyderių susitikimams, kuriuose derinami susitarimai (Rapporteur). Laiške susiejami du atskiri derybų klausimai: Ukrainos 2027 m. finansavimo spraga ir naujas septynerių metų ES biudžetas, kurį gali blokuoti bet kuri valstybė narė.

Ką laiške rašo Mercas ir ko jame nėra

Viešai paskelbtose laiško ištraukose Mercas prašo visų valstybių įsipareigoti „padėti padengti Ukrainos 2027 m. finansavimo spragą“ – „visiems mums, be išimties“ (Rapporteur, Kyiv Independent). Šį įsipareigojimą jis iškėlė kaip išankstinę sąlygą bet kokioms kitoms deryboms dėl išlaidų.

Kaip rašo Kyiv Independent, kuris taip pat matė laišką, jo ištraukose ultimatumo nėra. Apie galimą blokavimą prabilo neįvardytas Vokietijos pareigūnas. Financial Times jis sakė, kad biudžeto deryboms užbaigti būtina visų valstybių narių parama.

Ši grėsmė pagrįsta tuo, kaip tvirtinamas biudžetas. Reikia vieningo valstybių vyriausybių pritarimo ir Europos Parlamento sutikimo (SESV 312 straipsnis). Vokietija gali nepritarti biudžetui, kaip ir bet kuri kita iš 26 valstybių narių (Tarybos paaiškinimas). Kosta gali tarpininkauti ieškant kompromiso, bet negali pakeisti valstybės atsisakymo.

Veto kainuotų ir Berlynui. ES išlaidos nesustotų, nes pagal sutartį, kol nepatvirtintas naujas biudžetas, galioja ankstesnio biudžeto išlaidų ribos (SESV 312 straipsnis). Tačiau įstrigtų nauji prioritetai, tarp jų – gynybos ir konkurencingumo finansavimas. Jo siekė Vokietija ir dar penkios vyriausybės, paragindamos sumažinti bendrą biudžetą (Vokietijos vyriausybė). Taigi Berlynas prašo partnerių daugiau skirti Ukrainai, kartu siekdamas, kad ES iš viso išleistų mažiau.

Finansavimo spraga, dėl kurios valstybės dar nesusitarė

Čia lengva supainioti du finansavimo paketus. Vasario mėnesį ES valstybės susitarė dėl pozicijos dėl teisinio pagrindo paskolai iki 90 mlrd. eurų, skirtai 2026 ir 2027 metams (ES Taryba). Be šios paskolos, Ukraina ir ES įvardijo dar apie 70 mlrd. eurų finansavimo trūkumą 2027 m. (Europos Komisija). Paskelbtose laiško ištraukose nepasakyta, kiek turėtų skirti kiekviena valstybė ir iš kur būtų gautos lėšos.

Susitarti su visomis vyriausybėmis bus sunku. Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad jo šalis negali prisidėti prie 70 mlrd. eurų paketo (Bulgarijos vyriausybė). Čekija, Vengrija ir Slovakija atleistos nuo finansinių įsipareigojimų pagal jau sutartą paskolą, o Merco reikalavimas joms prisiimti naujų.

Valstybių pozicijos dėl paties biudžeto ir taip skiriasi. Į ES biudžetą daugiau sumokančios, nei iš jo gaunančios šalys nori jį sumažinti, o Portugalija ir kitos valstybės gina regionams bei žemės ūkiui skiriamas lėšas (To Brief). Merco sąlyga prie dar neišspręsto biudžeto klausimo prideda antrą ginčą.

Net Ukrainos sąjungininkai abejoja šia taktika. Lapkričio 6 d., dar prieš paviešinant laišką, Lenkijos užsienio reikalų viceministras Ignacis Nemčickis perspėjo, kad susiejus derybas dėl Ukrainos ir biudžeto susitarimą pasiekti gali būti sunkiau (Euronews). Mercas negali manyti, kad Ukrainą remiančios vyriausybės pritars jo pasirinktam būdui.

Įšaldytas Rusijos valstybės turtas dažnai minimas kaip būdas neapkrauti nacionalinių biudžetų. Belgija vis dėlto nori, kad kitos vyriausybės pasidalytų šio sprendimo rizika ir suteiktų garantijas, kurių vėliau negalėtų atšaukti (Belgijos parlamentas). Taip vėl grįžtama prie nacionalinių lėšų ir klausimo, kas už jas laiduos.

Vėlesniems metams Europos Komisijos biudžeto projekte siūloma įsteigti „Ukraine Reserve“ – rezervą, kurio riba siektų 88,9 mlrd. eurų 2025 m. kainomis (reglamento projektas). Šios lėšos būtų skiriamos nuo 2028 m., todėl 2027 m. finansavimo spragos neužpildytų. Paskelbtose laiško ištraukose nepasakyta, ar Mercas šį rezervą laiko pakankamu vėlesniems metams.

Mercas Ukrainos finansavimą iš bendro tikslo pavertė sąlyga susitarti dėl biudžeto. Savo reikalavimą jis grindžia veto, kuriuo galėtų pasinaudoti, nors dėl to įstrigtų ir Berlynui svarbios išlaidos. Kas kiek turėtų mokėti, jis nenurodė. Kol tai neaišku, papildomi 70 mlrd. eurų (Europos Komisija) lieka reikalavimu, dar neturinčiu konkretaus finansavimo plano.