Artimųjų Rytų laivybos blokada grasina Vokietijos automobilių gamykloms, senkant tepalų atsargoms

Vokietijos automobilių gamyklose ant linijų surinkti varikliai, kėbulai ir baterijos, tačiau dalies automobilių išsiųsti neįmanoma. Trūkstama grandis — sintetinė variklinė alyva. Europa 72 % III grupės bazinių alyvų pirko iš Persijos įlankos perdirbimo gamyklų, kurios dabar sustabdytos arba paveiktos blokados (Focus). Būtent šie specializuoti tepalai pilami į kiekvieną naują automobilį prieš jo perdavimą pirkėjui. „Argus Media“ duomenimis, Europos atsargos gali išsekti birželio pradžioje (Motorcycles News).

Hormūzo sąsiauris daugiau kaip du mėnesius faktiškai uždarytas. Žalia nafta šiuo metu nėra artimiausia problema: Vokietija iš Artimųjų Rytų gauna tik 6 % žalios naftos (Bundesregierung). Pažeidžiamumas slypi perdirbtuose ir specializuotuose produktuose — tepalų bazinėse alyvose, karbamide trąšoms, sieroje chemijos pramonei. Šios nišinės žaliavos greitų pakaitalų neturi, o jų kelias beveik visas eina per Hormūzą. Pasekmės juda grandine: nuo gamyklų cechų iki trąšų savikainos, maisto kainų ir galiausiai ECB sprendimų stalo.

Svarbiausi kamščiai tiekimo grandinėje

„Brent“ nafta gegužės 15 d. kainavo 109 JAV dolerius už barelį — maždaug 45 % daugiau nei prieš krizę (MarketScreener). Tačiau Italijos pavyzdys rodo, kodėl vien žalios naftos dalis klaidina. Šalis iš Persijos įlankos importuoja tik 10 % žalios naftos, bet per tuos pačius vandenis atkeliauja 25 % jos perdirbtų naftos produktų (Corriere della Sera, Banca d'Italia). Būtent tarpas tarp žalios naftos priklausomybės ir priklausomybės nuo perdirbtų produktų dabar tampa skaudžiausia vieta.

Karbamido kaina Europoje per kelias savaites pakilo nuo 380 iki 1 000 € už toną (Confagricoltura per Open.Online). Lenkijoje tona karbamido dabar kainuoja tiek, kiek 3,5 tonos kviečių; pernai šis santykis buvo dvigubai mažesnis (Agroprofil). Vokietijos automobilių gamintojai ieško alternatyvių tepalų šaltinių. Nepavykus jų rasti, grėstų prastovos, trumpesnis darbo laikas ir sustabdytos gamybos linijos (Kettner Edelmetalle). „Ifo“ institutas skelbia, kad balandį 13,8 % Vokietijos pramonės įmonių susidūrė su tiekimo sunkumais — daugiau nei dvigubai daugiau nei sausį (n-tv).

Kas moka ir kodėl nevienodai

Bendroji euro zonos infliacija balandį pasiekė 3,0 %. Pagrindinis veiksnys — energija, per metus pabrangusi 10,9 % (Eurostat). Grynoji infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, tebėra 2,2 %. Tai reiškia, kad šokas dar nėra tvirtai persikėlęs į atlyginimus ir paslaugų kainas.

Skirtumai tarp šalių dideli. Rumunijoje infliacija viršija 10 %. Italijos vartotojų asociacijos skaičiuoja, kad dėl energijos ir maisto brangimo namų ūkiai šiemet papildomai sumokės 926–1 225 € (Adnkronos). Lenkijoje dyzelinas kainuoja beveik 60 % daugiau nei pernai (Money.pl), o degalai jau sudaro 45–50 % transporto įmonių veiklos sąnaudų (Visline). Labiausiai pažeidžiamos šalys turi tris bendrus bruožus: didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, mažesnius degalų mokesčius, dėl kurių kainų šuolis greičiau pasiekia vartotoją, ir silpnesnes valiutas, didinančias doleriais įkainotų žaliavų kainą.

ECB spąstai

Europos Centrinis Bankas balandį indėlių palūkanų normą paliko ties 2,00 %, tačiau Kristina Lagard žurnalistams sakė, kad galimas didinimas buvo aptartas „išsamiai“ (ECB). „Bloomberg“ apklausa jau rodo rinkos lūkestį dėl dviejų palūkanų normų didinimų po 25 bazinius punktus — birželį ir rugsėjį (Bloomberg). Bundesbanko prezidentas Nagelis spaudžia atvirai: „Niekam nepatinka kelti palūkanas, kai augimas silpnas. Bet mūsų mandatas — kainų stabilumas“ (Finanznachrichten).

Aukštesnės palūkanos naftos neatpigins. Jos tik lėtintų ekonomiką, kuri jau patiria spaudimą. Italijos centrinio banko nepalankus scenarijus numato, kad konfliktui užsitęsus euro zonos infliacija siektų 4,5 %, o ekonomika trauktųsi 0,5 % (Banca d'Italia). Pasaulio bankas tai vadina „didžiausiu tiekimo sutrikimu pasaulinės naftos rinkos istorijoje“ (World Bank).

FAO įspėja, kad trąšų kainų šuoliai derlių pasiekia po 6–9 mėnesių (Open.Online). Kviečių ir kukurūzų kainoms poveikis turėtų išryškėti nuo 2026 m. rugpjūčio iki 2027 m. vasario. Fizinis tiekimo infrastruktūros sprendimas greitai neatsiras: JAE aplenkiamasis naftotiekis papildomų pajėgumų nesuteiks iki 2027 m. (CNBC). Europos 90 dienų strateginės atsargos suteikia laiko, bet jos dabar mažėja, o ne pildomos. Kaip formuluoja „Chatham House“, „Hormūzo infliacijos šokas tik prasideda“ (Chatham House). ECB sprendimas birželį parodys, kurį skausmą Europos politikos formuotojai pasirinko: ilgiau trunkančią infliaciją ar pačių sukeltą augimo sulėtėjimą, uždėtą ant išorinio tiekimo šoko.