„Mistral“ 3 mlrd. € planas be vietos

„Mistral AI“ paskelbė pritraukusi 3 mlrd. € per D serijos, arba vėlyvojo plėtros etapo, finansavimo raundą. Investuotojai bendrovę įvertino daugiau kaip 21 mlrd. € („Mistral“, CNBC). Šios lėšos suteikia Europai realią galimybę didesnę dirbtinio intelekto infrastruktūros dalį kurti pačiai. Tačiau „Mistral“ kol kas neatskleidė, kur bus įrengti serveriai, sukurtos darbo vietos ir gaunamos pajamos.

Svarbu ir tai, kiek paskelbtos sumos iš tiesų atiteks bendrovei. Pranešime apie finansavimo raundą nenurodyta, kokią jo dalį sudaro naujų akcijų emisija, o kokią – antriniai sandoriai, kai investuotojai akcijas perka iš dabartinių savininkų. Už naujas akcijas sumokėti pinigai finansuoja „Mistral“ veiklą, o antrinių sandorių lėšos tenka steigėjams, darbuotojams arba ankstyviesiems investuotojams. Nežinant šių dalių, 3 mlrd. € suma neparodo, kiek kapitalo tikrai bus galima skirti duomenų centrams ir modelių kūrimui.

Investuotojai moka dar nepamatę ataskaitų

„Mistral“ vertė, „Le Monde“ duomenimis, nuo 11,7 mlrd. € 2025 m. rugsėjį išaugo iki daugiau kaip 21 mlrd. €. Taigi investuotojai sutinka mokėti gerokai didesnę kainą, nors bendrovė dar nepaskelbė audituotų pardavimo pajamų, sąnaudų ir nuostolių.

Bendrovės vadovas Artūras Menšas tikisi, kad 2026 m. „Mistral“ pajamos sieks apie 1 mlrd. €, t. y. tiek pardavimo pajamų bendrovė numato pripažinti per metus, teigiama jo interviu. Atskirai skaičiuojamos metinės pasikartojančios pajamos, rodančios, kiek per metus duotų dabartinės tęstinės sutartys, esą artėja prie 1 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Handelsblatt“. Kadangi skiriasi ir valiutos, ir rodiklių skaičiavimo principai, šie skaičiai nesudaro vieno aiškaus komercinių rezultatų vaizdo.

„Mistral“ teigia aptarnaujanti daugiau kaip 125 dideles bendroves 20-yje valstybių, tarp jų „Airbus“, ASML ir HSBC. Šie klientai rodo, kad bendrovė geba patekti į dideles organizacijas, tačiau neatskleidžia sutarčių vertės, paslaugų naudojimo tęstinumo ir jų pelningumo.

Nuosavi serveriai turi padengti elektros sąnaudas

Pasak A. Menšo, per penkerius metus „Mistral“ ketina padvigubinti jai priklausančius skaičiavimo pajėgumus. Tai serveriai ir lustai, reikalingi dirbtinio intelekto modeliams mokyti bei eksploatuoti. Nuosava infrastruktūra leidžia lanksčiau planuoti darbus ir geriau kontroliuoti duomenis, tačiau bendrovė neatskleidžia dabartinių pajėgumų, todėl būsimo padvigubėjimo masto įvertinti neįmanoma.

Bendrovė taip pat ketina statyti duomenų centrus, o nepanaudotus jų pajėgumus nuomoti kitoms įmonėms. Toks modelis keičia investicijos ekonomiką. Atsirandant pažangesniems lustams, serverių vertė sparčiai mažėja – šis apskaitoje pripažįstamas sąnaudų procesas vadinamas nusidėvėjimu. Elektros energijos ir priežiūros išlaidos išlieka net įrangai neveikiant. Nuomos klientai šią riziką sumažintų tik pirkdami pakankamai pajėgumų tvariomis kainomis.

Finansavimo raundui vadovavo „Samsung“, o ASML ir „Nvidia“, kaip nurodyta bendrovės pranešime, investavo pakartotinai. Jų dalyvavimas gali sustiprinti „Mistral“ ryšius su pramone, tačiau savaime neužtikrina nei rezervuotų lustų, nei palankesnių kainų. Jei plėtra bus grindžiama „Nvidia“ technine įranga, Europos galimybes jos įsigyti ir toliau veiks JAV eksporto taisyklės.

Pardavimo kanalai neparodo, kur liks sukurta vertė

Vokietijoje „Mistral“ jau turi prieigą prie mokančių klientų. „Deutsche Telekom“ parduoda „Mistral“ technologija paremtą paslaugą, o partnerystė su SAP leidžia jos modelius integruoti į reguliuojamų sektorių naudojamas sistemas. Vis dėlto nė viena bendrovė neatskleidė, kiek klientų pasirinko šias paslaugas, ar numatyti garantuoti pirkimai ir kokia pajamų dalis atiteks „Mistral“.

Nuo duomenų centrų vietos priklausys, kam teks platesnės infrastruktūros sąnaudos. Airijos patirtis šiuo požiūriu – aktualus perspėjimas, nors nebūtinai būsimas „Mistral“ scenarijus: 2025 m. duomenų centrai sunaudojo 23 % šalyje apskaitytos elektros energijos. Airijos vyriausybės užsakytame tyrime nurodoma, kad elektros tinklo plėtros sąnaudos gali būti įtraukiamos į vartotojų mokamus tarifus. Vadinasi, dalį infrastruktūros atnaujinimo gali finansuoti namų ūkiai ir kitos įmonės, net jei pats duomenų centro operatorius apmoka visą savo suvartotą elektrą.

„Mistral“ ir duomenų centrus priimti svarstančios vyriausybės investuotojams bei mokesčių mokėtojams turi pateikti tris konkrečius atsakymus: kur objektai bus statomi, kokius įsipareigojimus jau prisiėmė klientai ir kas finansuos reikalingą infrastruktūrą. Pritrauktas kapitalas didina tikimybę, kad daugiau dirbtinio intelekto serverių kontroliuos Europos bendrovė. Kol neatskleistos jų vietos ir numatomas apkrovimas, teiginys apie technologinį suverenumą lieka nepagrįstas.