NATO vadui suteikta teisė numušti grėsmes Baltijoje

Ankaros viršūnių susitikime NATO Baltijos šalių oro policijos misiją pertvarkė į oro gynybos misiją (LRT, NATO). Tai reiškia, kad SACEUR — vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas — gauna platesnius įgaliojimus reaguoti į oro grėsmes virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, nelaukdamas naujo politinio pritarimo iš kiekvienos sąjungininkės sostinės. Pokytis realus: misija nuo įtartinų orlaivių atpažinimo ir palydėjimo pereina prie sistemos, apimančios ir jų numušimą. Tačiau viešai matoma kol kas ne naujų pajėgumų garantija, o aiškesnė vadovavimo grandinė.

Kas iš tikrųjų pasikeitė

Senasis modelis veikė kaip oro erdvės stebėjimo tarnyba su naikintuvais. Sąjungininkų pilotai, rotacijos principu budintys tokiose bazėse kaip Emaris Estijoje ar Šiauliai Lietuvoje, atpažindavo įtartinus orlaivius, pakildavo greta jų ir palydėdavo tolyn (Kaitsevägi). Tai buvo taikos meto suvereniteto užtikrinimo priemonė, ne kovinė oro gynybos laikysena.

Naujas apibrėžimas Baltijos misiją įtraukia į tą NATO mechanizmą, kuris būtų naudojamas realios oro grėsmės atveju: jutikliai, antžeminės raketų sistemos, antidroninės priemonės ir greitesni sprendimai, ar taikinį numušti. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pateikė konkrečiausią paaiškinimą: daugiau sprendimų dabar galės eiti per NATO oro vadovavimo grandinę, įskaitant jungtinį oro operacijų centrą Uedeme, Vokietijoje, kuris SACEUR suteiktus įgaliojimus paverstų faktiniais perėmimo įsakymais (ERR). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šį pokytį pavadino būtinu greitesnei reakcijai į oro grėsmes (LRT).

Buvęs Estijos karinių oro pajėgų vadas Jaakas Tarienas pridėjo svarbią išlygą. Pasak jo, naikintuvų skaičius Emaryje automatiškai nedidės. Atnaujinimas aiškiau nustato, kas gali priimti sprendimą, bet pats savaime neatsako, kokiomis priemonėmis tas sprendimas bus vykdomas (ERR).

Raketų trūkumas ir konkuruojantys poreikiai

NATO pareigūnų pasisakymai patvirtina atotrūkį tarp įgaliojimų ir technikos. Generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume sakė, kad Aljansui reikia daugiau perėmimo raketų, jutiklių ir vadovavimo pajėgumų. NATO paramos ir pirkimų agentūra NSPA susitikime paskelbė perkanti 700 PAC-2 ir 200 PAC-3 raketų (NATO, NATO). Pats toks pranešimas rodo, kad naujas misijos statusas dar nereiškia pakankamo aprūpinimo.

„Patriot“ sistemos — šio trūkumo centras. Lenkija perdavė „Patriot“ raketų Ukrainai; sprendimas, kaip teigiama, derintas su SACEUR ir pristatytas kaip neperžengiantis saugios ribos (Defence24, Interia). Vokietija taip pat perdavė Ukrainai „Patriot“ pajėgumų, o jų atkūrimas užtruks (Deutschlandfunk). Kiekviena Ukrainai perduota raketa — tai raketa, kurios tuo metu nėra paleidimo įrenginyje Baltijos šalyse.

Latvijos diskusija šią problemą padaro apčiuopiamą. Latvijos pareigūnai daugiau kalbėjo ne apie išplėstus SACEUR įgaliojimus, o apie praktinį klausimą: ar perspėjimo sistemos, amunicija ir personalas fiziškai spės pasiekti pasienio regionus (Latvian MOD)? Sistema, esanti kažkur Europoje, nėra tas pats, kas sistema, iš anksto dislokuota, aprūpinta įgulomis ir prijungta prie Baltijos vadovavimo mazgų dar prieš pirmam dronui kertant sieną.

Patogus lankstumas

SACEUR diskrecija sprendžia ne tik karinę, bet ir politinę problemą. Palikdama sprendimus, kuri valstybė kurias sistemas kur siunčia, kariniams kanalams, o ne viešoms nacionalinėms kvotoms, NATO išvengia atviro ginčo dėl įnašų. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Baltijos šalių saugumas yra Vokietijos saugumas (Bundesregierung). Tačiau po to nebuvo paskelbta apie fiksuotus Vokietijos oro gynybos pajėgumus Baltijos šalims, o ribotas technikos kiekis tokius įsipareigojimus daro politiškai ir kariškai sudėtingus (DW).

Karinė lankstumo logika suprantama: grėsmės gali atsirasti keliuose flanguose vienu metu, o trūkstamos sistemos negali dengti visko iš karto. Tačiau, kaip po Ankaros susitikimo rašė „Friends of Europe“, SACEUR gali vadovauti tik toms priemonėms, kurias vyriausybės suteikia, tada, kai jos jas atlaisvina, ir su tomis sąlygomis, kurias pačios nustato (Friends of Europe). Kaina tenka Baltijos šalių gyventojams, kurie negali patikrinti įslaptintų sprendimų, kur konkrečiai nukreipiami riboti oro gynybos pajėgumai.

Baltijos vyriausybės Ankaroje gavo aiškesnę vadovavimo grandinę. Jos negavo viešo atsakymo į pagrindinį atgrasymo klausimą: kas konkrečiai bus garantuotai vietoje dar prieš pasirodant pirmajam priešiškam orlaiviui ar dronui? Į šį klausimą turi atsakyti NATO, SACEUR ir pajėgumus skiriančios valstybės. Be tokio atsakymo atnaujinta misija reiškia greitesnius įsakymus pajėgoms, kurių buvimo niekas viešai neįsipareigojo užtikrinti.