NATO rudens testas gali likti miglotas

JAV žvalgybos tarnybos dabar vertina, kad Vladimiras Putinas NATO šalį galėtų išbandyti jau 2026 m. rudenį. Galimi scenarijai apima kibernetines atakas, sabotažą ir nedidelio masto sausumos įsiveržimą (WSJ, CNN/KEYT). Sausumos operacija laikoma mažiausiai tikėtinu variantu.

Šio pervertinimo esmė ne ta, kad Rusija rengtųsi pradėti karą su NATO. Labiau tikėtinas scenarijus — Maskvos mėginimas sukurti tokį incidentą, dėl kurio pačios sąjungininkės kelias dienas ginčytųsi, ar išpuolis apskritai įvyko, kas už jį atsakingas ir ar peržengta kolektyvinės gynybos riba.

Sutartis veikia per susitarimą, ne automatiškai

NATO 5-asis straipsnis, 1949 m. sutartyje įtvirtinta kolektyvinės gynybos nuostata, sako, kad vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Tačiau jis automatiškai neįjungia karinio atsako (NATO). Kiekviena valstybė pati sprendžia, kokių veiksmų imtis.

Aljansas veikia konsensuso principu: narės turi sutarti, kas įvyko, kas atsakingas ir ar incidentas pasiekė kolektyvinės gynybos slenkstį. Įprastą invaziją klasifikuoti paprasta. Kitaip atrodo kibernetinė ataka, išjungianti Baltijos šalies elektros tinklą, nepažymėti asmenys prie pasienio objekto ar dronai, kuriuos galima aiškinti kaip nuklydusius iš Ukrainos. Tokiais atvejais sąjungininkės aiškintųsi priskyrimą, o Maskva stebėtų, kaip greitai NATO geba susitarti.

Lietuva ir Rumunija tai jau patiria

Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas praėjusią savaitę sakė, kad karinė žvalgyba matanti Rusijos svarstymus dėl provokacijų Baltijos šalyse, galbūt naudojant Ukrainoje pagamintus dronus kaip klaidinančios vėliavos priemonę (LRT). Jis pabrėžė, kad sprendimo ir tikslios datos nėra.

Vilnius į tai atsakė skirdamas karius Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, „LitPol Link“ elektros skirstyklos ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsaugai, taip pat paprašė NATO ir ES stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą (Delfi).

Rumunija rodo, kaip pirmosios neaiškaus bandymo minutės atrodo praktiškai. Liepos 24–26 d. Rumunijos pajėgos prie Ukrainos sienos numušė tris dronus. Rugpjūčio 2 d. gynybos ministerija apie 20 minučių sekė taikinį virš teritorinių vandenų; nuolaužos nukrito Peripravoje, maždaug už kilometro nuo sienos (Libertatea, Digi24). Tulčios apskrities gyventojai gavo perspėjimus slėptis, oro uostas buvo uždarytas.

Dar iki bet kokios diskusijos Briuselyje apie 5-ąjį straipsnį Rumunijos radarų aptikimo, civilinio perspėjimo ir F-16 pakėlimo grandinė jau buvo patikrinta realiu spaudimu.

Suomija pateikia ramesnį spektro galą. Helsinkis teigia nematantis tiesioginės karinės grėsmės ir vertina, kad Rusijai prireiktų metų pajėgoms prie Suomijos sienos sutelkti (Yle).

Kur gali strigti sutarimas

Vengrija rodo, kaip neaiškus incidentas pirmiausia tampa interpretavimo ginču ir tik vėliau kariniu klausimu. Vengrijos žiniasklaidos pranešimuose apie JAV vertinimą daugiausia klausiama, ar kibernetinė ataka arba sabotažas politiškai apskritai būtų laikomi pagrindu kolektyvinei gynybai (Portfolio).

Budapešto vyriausybė palaiko pragmatiškus ryšius su Maskva, susijusius su rusiška nafta, dujomis ir Pakšo II branduolinės elektrinės projektu (Blikk). Tai nereiškia, kad Vengrija blokuotų 5-ąjį straipsnį po aiškaus ginkluoto užpuolimo. Tačiau energetinė priklausomybė ir vidaus politikos linija „nesivelti į karą“ galėtų sulėtinti atsakomybės nustatymo diskusiją būtent tokiame miglotame incidente, kokį aprašo JAV žvalgybos vertinimas.

Žvalgybos vertinimo pokytis neprognozuoja NATO karo. Jis patvirtina tai, ką pastarosiomis savaitėmis jau parodė Lietuvos infrastruktūros apsaugos sprendimai ir Rumunijos numušti dronai: NATO garantija priklauso nuo to, ar sostinės geba pakankamai greitai aptikti incidentą, nustatyti atsakomybę ir priimti politinį sprendimą. Kiekviena sąjungininkių vyriausybė turėtų aiškiai atsakyti, kokią kibernetinę ataką, sabotažo operaciją, drono smūgį ar pasienio incidentą laikytų ginkluotu užpuolimu ir per kiek laiko tai pasakytų viešai.