NATO Baltijos misiją kreipia į oro gynybą

Nuo 2004-ųjų NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikė kaip taikos meto rutina: sąjungininkų naikintuvai, dislokuoti Lietuvoje ir Estijoje, kildavo Rusijos orlaiviams skrendant be atsakiklių, juos vizualiai atpažindavo ir palydėdavo iš regiono oro erdvės. Šios savaitės NATO viršūnių susitikime Aljansas misiją perkvalifikavo į oro gynybos misiją (LRT). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tai pavadino etapu, kurį nulėmė Rusijos provokacijos (Bundesregierung). Tačiau tokio sprendimo reikšmė matuojama ne formuluote viršūnių susitikimo komunikate, o tuo, kas keičiasi ant žemės ir ore.

Ką galėjo ir ko negalėjo senoji misija

Trys Baltijos valstybės savo naikintuvų neturi. Jų oro erdvės apsauga visiškai priklauso nuo sąjungininkų, kas keturis mėnesius rotuojančių pajėgas regione. NATO šią užduotį apibrėžia kaip oro policiją: aptikti, perimti, vizualiai atpažinti ir palydėti (NATO). Susidūrus su Rusijos kariniu lėktuvu, toks algoritmas veikia. Prieš žemai skrendantį droną ar artėjančią sparnuotąją raketą vizualinis atpažinimas praktiškai nebetenka prasmės.

Oro gynyba NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemoje skirta sudėtingesniam uždaviniui: vadavietės, jutikliai, naikintuvai ir antžeminiai perėmimo pajėgumai turi veikti kartu, kad aptiktų ir sunaikintų dronus, raketas bei orlaivius (NATO IAMD). Skirtumas tarp šių dviejų režimų matuojamas sekundėmis, per kurias priimamas sprendimas.

Gegužę Baltijos šalyse rotacijoje dalyvavęs Rumunijos F-16 Estijos oro erdvėje numušė droną — tai buvo pirmasis misijos numušimas per daugiau kaip du dešimtmečius (Romania Insider, defence-industry.eu). Po kelių dienų trijų Baltijos valstybių prezidentai kartu pareikalavo misiją perkelti į oro gynybos lygmenį. NATO nepaaiškino, ar numušimas įvyko jau pakeitus oficialias taisykles, ar pagal vienkartinį leidimą. Pats incidentas parodė pagrindinę įtampą: misijai, sukurtai lydėti lėktuvus, teko naikinti dronus.

Iš kur ateitų įsakymas

Buvęs Estijos karinių oro pajėgų vadas Jaakas Tarienas ERR sakė, kad praktinė tokio pokyčio nauda — aiškesnė taikos meto vadovavimo grandinė: kas pamato grėsmę, kas ją klasifikuoja ir kas duoda įsakymą šauti (ERR). Ši grandinė eina per CAOC Uedem — NATO šiaurinį oro operacijų centrą Vokietijoje, kontroliuojantį sąjungininkų oro veiklą nuo Arkties iki Alpių (CAOC Uedem).

Praktiškai tai atrodytų taip: Baltijos šalių radarų operatorius pamato neatpažintą droną. Jo trajektorija perduodama į Uedemą. Ten esantis karininkas turi nuspręsti, ar turi iš anksto suteiktą teisę įsakyti taikinį sunaikinti. Pagal senąjį oro policijos modelį atsakymas buvo nuspėjamas: pakelti naikintuvus ir pažiūrėti. Oro gynyba reikalauja greitesnio sprendimo.

Aljansas jau treniruoja šios architektūros dalis. Birželį Baltijos ir Juodosios jūros regionuose vykusiose pratybose kartu veikė naikintuvai, antžeminiai perėmimo pajėgumai ir NATO ore veikiantys radarai (IRIA, defence-industry.eu). NATO planuojamas „Saab GlobalEye“ ankstyvojo perspėjimo orlaivių įsigijimas orientuotas būtent į žemai skrendančias grėsmes, kurias antžeminiams radarams sunkiau aptikti (GP). Elementai egzistuoja. Neatsakytas klausimas — ar jie veiks pagal nuolat galiojančius įgaliojimus, o ne pagal kiekvienu atveju atskirai suteikiamą leidimą.

Ko NATO dar neparodė

Nė vienas iš cituotų šaltinių nepatvirtino pokyčių, nuo kurių priklausytų, ar naujas pavadinimas turės realų turinį: naujų taikos meto kovinio panaudojimo taisyklių, vizualinio atpažinimo reikalavimo panaikinimo, nuolatinės antžeminės oro gynybos dislokacijos Baltijos šalyse arba iš anksto deleguotų įgaliojimų, leidžiančių CAOC karininkui įsakyti numušti taikinį prieš tai neskambinant į nacionalinę sostinę. Tarienas pažymėjo, kad jautrios detalės greičiausiai liks įslaptintos. Kovinio panaudojimo taisyklių atveju tai suprantama. Kur kas mažiau suprantama, jei neatsakoma, ar perėmimo baterijos iš tikrųjų dislokuotos Baltijos šalyse.

Rusijos dronų skrydžiai virš sąjungininkų teritorijos kaip tik ir tikrina šią spragą. IISS ataskaitoje jie apibūdinti kaip žvalgyba kovos veiksmais, siekiant nustatyti, kiek laiko NATO užtrunka nuo aptikimo iki sprendimo šauti (Forsal). Lenkijos gynybos diskusijoje tas pats argumentas keliama iš pajėgumų pusės: greitesni sprendimai mažai verti be baterijų, jutiklių ir šaudmenų, kuriais būtų galima veikti (Defence24).

NATO politinį sprendimą jau priėmė. Gegužę įvykęs Rumunijos naikintuvo numušimas parodė, kad senasis modelis faktiškai jau buvo peržengtas. Dabar CAOC Uedemas ir sąjungininkų vyriausybės, siunčiančios orlaivius bei baterijas, turi pateikti operacinį įrodymą: ten, kur įmanoma, matomai dislokuotas sistemas, ten, kur būtina, nuolat galiojančias taisykles ir doktriną, kuri raketos problemos nepalieka spręsti pilotui akimis.