NATO stiprina Baltijos oro gynybą

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje davė vieną aiškų operacinį pokytį ir kelis politinius pažadus, kurių įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių vyriausybių. Po 22 metų Aljansas Baltijos oro policijos misiją išplečia į oro gynybos misiją: vadams ir pilotams suteikiama platesnė teisė reaguoti į grėsmes ore (ERR, LRT). Sąjungininkai taip pat įsipareigojo 2026 m. Ukrainai skirti 70 mlrd. € karinės paramos ir iki 2035 m. siekti 5 % BVP gynybos išlaidų tikslo. Nė vienas iš šių įsipareigojimų neįsigalioja savaime.

Greitesni sprendimai, ne daugiau lėktuvų

Estija, Latvija ir Lietuva neturi naikintuvų. Nuo 2004 m. NATO sąjungininkai rotacijos principu siunčia naikintuvus patruliuoti jų oro erdvėje. Tai taikos meto misija, sukurta pirmiausia Rusijos orlaiviams, skrendantiems be atsakiklių, atpažinti, pakilti jų perimti ir apie tai pranešti. Tokia schema nebuvo pritaikyta dronams, oro erdvės zondavimui ir neaiškiems įsiveržimams, kai eskalacija gali įvykti per kelias minutes.

Ankaros sprendimas keičia tai, kas gali patvirtinti veiksmus ir kaip greitai. NATO vyriausiasis karinis vadas Europoje (SACEUR) gauna platesnius deleguotus įgaliojimus. Pilotams suteikiamos aiškesnės veikimo taisyklės. Sprendimai dabar bus koordinuojami per NATO Jungtinį oro operacijų centrą Uedeme, Vokietijoje, o ne per lėtesnes konsultacijas su nacionalinėmis sostinėmis (RMF24). Estijos Emario oro bazė taip pat keliama iki NATO operacinio statuso greta Lietuvos Šiaulių bazės: abi bus labiau įtrauktos į nuolatinę NATO vadovavimo ir logistikos sistemą, o ne traktuojamos tik kaip laikinos rotacijos vietos.

Greitesni įgaliojimai dar nereiškia veikiančios oro gynybos sistemos. Buvęs Estijos karinių oro pajėgų vadas Jaakas Tarienas pažymėjo, kad tikslios vadovavimo grandinės ir įsitraukimo taisyklės gali likti įslaptintos, o nacionaliniai apribojimai, tai yra kiekvienos valstybės nustatytos sąlygos, kaip gali būti naudojamos jos pajėgos, toliau galios (ERR). Vien naikintuvai oro erdvės neapgina. Tam reikia sluoksniuotos radarų sistemos, antžeminių raketinių kompleksų, amunicijos, sustiprintų bazių ir parengtų įgulų. Viršūnių susitikime apie tokį paketą nepaskelbta.

Išlaidų pažadas, kurį dabar reikės finansuoti

Sąjungininkai sutarė iki 2035 m. gynybai skirti 5 % BVP. Iš jų 3,5 % turėtų tekti kariniams pajėgumams. Likę 1,5 % apimtų su gynyba susijusią infrastruktūrą: kelius, geležinkelius, uostus, sandėlius ir gebėjimą greitai perkelti pajėgas per sienas (NATO, Bankier/PAP). Dalis sąjungininkų vis dar nepasiekia ir ankstesnio 2 % tikslo (AP). Viršūnių susitikimo komunikatas nacionalinių biudžetų nepaskirsto. Įgyvendinimas priklausys nuo vidaus biudžetų, rinkimų ir politinės valios 32 sostinėse.

Ukrainos paketas turi panašų neapibrėžtumą. Sąjungininkai įsipareigojo 2026 m. skirti apie 70 mlrd. €, o 2027 m. išlaikyti bent panašų lygį, nors Vokietijos šaltiniuose skyrėsi, ar pagrindinė suma reiškia 70 mlrd. € per metus, ar 140 mlrd. € per dvejus metus (German Foreign Office, Forbes). Berlynas NATO regioniniams pajėgų planams skiria fregatas ir „Eurofighter“ naikintuvus — realius pajėgumus sąjungininkų vadovavimo sistemoje (tagesschau). Tačiau ginklai, amunicija ir mokymai toliau priklauso nuo atskirų vyriausybių sprendimų. Poveikį fronte lems ne komunikato skaičiai, o pasirašytos sutartys ir gamybos apimtys.

Rumunijos Juodosios jūros ambicija liko ribota

Rumunija, Bulgarija ir Turkija išplėtė savo trišalės minų paieškos ir neutralizavimo misijos mandatą: jis apims povandeninius kabelius, vamzdynus ir energetikos infrastruktūrą (Agerpres, DW). Į tai patenka ir vandenys aplink Rumunijos „Neptun Deep“ dujų telkinį — didžiausią per kelis dešimtmečius Juodojoje jūroje rastą gamtinių dujų telkinį, galintį tapti vienu iš ES energetinės diversifikacijos nuo rusiško tiekimo ramsčių. Išplėstas mandatas — realus operacinis žingsnis. Tačiau Bukarešto siekis viršūnių susitikimo deklaracijoje iškelti Juodąją jūrą kaip atskirą strateginį prioritetą liko neįgyvendintas. Galutinėje formuluotėje daugiausia dėmesio skirta 5-ajam straipsniui, NATO kolektyvinės gynybos garantijai, pagal kurią vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu, ir bendrai paramai rytiniam flangui. Greta Baltijos oro gynybos Juodoji jūra liko mažiau matoma (Digi24).

Ankara patobulino dalį NATO veikimo sistemos. Tačiau ji neįrodė, kad sąjungininkai jau skyrė techniką, amuniciją ir politinius leidimus, be kurių ši sistema neatlaikytų spaudimo. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Aljanso pajėgų modelį apibūdino kaip „planavimo priemonę“ (NATO). Rytiniam flangui reikia, kad ji taptų pristatymo grafiku.