Nausėda siūlo naikinti branduolinį draudimą

Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnis įtvirtina dvi nuostatas: Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo visą straipsnį išbraukti. Po liepos 2 d. susitikimo su Seimo frakcijų vadovais jis sakė, kad beveik visi sutaria dėl šios nuostatos pasenimo. Prezidento pasirinktas kelias — ne koreguoti formuluotę, o ją panaikinti.

Lietuvos Konstitucijai pakeisti reikia dviejų atskirų balsavimų Seime, kiekviename surenkant bent 94 iš 141 Seimo nario balsų. Tarp balsavimų turi praeiti ne mažiau kaip trys mėnesiai. Valdančioji koalicija turi 75 mandatus. Frakcijų vadovų principinis pritarimas dar nereiškia, kad konstitucinė dauguma bus surinkta du kartus.

Nuostata, apie kurią kalbama mažiau

Viešojoje diskusijoje daugiausia dėmesio skiriama branduolinio ginklo draudimui. Tačiau tas pats 137 straipsnis draudžia ir užsienio valstybių karines bazes, nors Lietuvoje jau dislokuojamos reikšmingos sąjungininkų pajėgos. Vokietija iki 2027 m. pabaigos planuoja Lietuvoje įkurdinti apie 5 000 karių brigadą. Pastarosios NATO pratybos į Lietuvos teritoriją atvedė dar kelis tūkstančius karių.

137 straipsnis įrašytas 1992 m., kai pagrindinis tikslas buvo užtikrinti sovietinės kariuomenės išvedimą. Tekstas nepasikeitė, bet saugumo praktika pasikeitė iš esmės. Viešai nepateikta aiškaus teisinio paaiškinimo, ar rotuojamos sąjungininkų pajėgos laikytinos kuo nors kitu nei nuolatinės „užsienio valstybių karinės bazės“, ar tiesiog praktika pralenkė konstitucinę formuluotę. Išbraukus 137 straipsnį ši dviprasmybė išnyktų, tačiau Lietuvos vadovai kol kas viešai neįrodinėjo, kad dabartinis tekstas kelia konkrečių operacinių problemų.

Teisinė erdvė, ne branduolinis arsenalas

Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einantis Robertas Kaunas pataisą aiškina kaip galimybę Lietuvai naudotis visu NATO pajėgumų spektru. Nausėda teigė, kad artimiausių planų Lietuvoje saugoti branduolinį ginklą nėra, o šalis toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties — pasaulinio susitarimo, pagal kurį branduolinio ginklo turėjimas pripažįstamas tik penkioms valstybėms („Internazionale“ / „Reuters“).

Konstitucinės nuostatos panaikinimas pašalintų vieną teisinį užraktą, bet ne kitus. NATO branduolinio dalijimosi modelis veikia per JAV kontroliuojamus ginklus, dvigubos paskirties orlaivius, parengtus ekipažus ir Aljanso lygmens planavimą. Tokie susitarimai šiuo metu galioja tik nedidelėje dalyje Vakarų Europos valstybių. Ginklų perkėlimui į rytus reikėtų sustiprintų saugyklų, bazių modernizavimo, JAV sertifikuotų įgulų, galinčių dirbti su branduoline amunicija, ir aiškios vadovavimo grandinės, nustatančios panaudojimo leidimo tvarką. Tokia infrastruktūra kuriama metais. Patvirtinto JAV ar NATO sprendimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje viešai nėra (CNBC).

Lietuva klausia ne viena

Suomija savo branduolinio ginklo draudimą panaikino birželio 17 d., parlamentui balsavus 125 prieš 61. Suomijos pareigūnai pabrėžė, kad taikos metu branduolinio ginklo bazavimo neplanuojama. Vis dėlto parlamento diskusija parodė tikrą nesutarimą, ar teisinių apribojimų atsisakymas stiprina atgrasymą, ar labiau provokuoja atsakomąsias priemones nesukuriant realiai panaudojamo pajėgumo.

Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas yra sakęs, kad įsitraukimas į branduolinio dalijimosi mechanizmą — reali galimybė, o pokalbiai su Vašingtonu planuojami. „Rzeczpospolita“ Lietuvos žingsnį įrėmino kaip platesnio rytinio NATO flango siekio turėti lygiavertį atgrasymo statusą dalį. Tačiau branduolinio dalijimosi plėtrai reikėtų NATO Branduolinio planavimo grupės — Aljanso organo, kuriame svarstoma branduolinė laikysena — sprendimų, o ne vien nacionalinių teisės aktų pakeitimų.

Lietuvos vadovų argumentas paprastas: priešakinė NATO valstybė neturėtų Konstitucijoje iš anksto atmesti Aljanso pasirinkimų, kurių gali prireikti krizės metu. Priešingas argumentas ne mažiau konkretus: teisinė galimybė be infrastruktūros, orlaivių, parengtų įgulų ir JAV sprendimo dislokuoti ginklus lieka politiniu signalu, o ne kariniu pajėgumu. Ar 137 straipsnio panaikinimas pakeistų NATO laikyseną, ar tik Lietuvos teisinį žodyną, priklausys nuo balsavimų Vilniuje ir sprendimų, kurių nė viena sąjungininkų sostinė kol kas viešai nepaskelbė.