Kipras sieja €150bn su susivienijimu

Bevizis režimas, atnaujintas prekybos susitarimas, bendradarbiavimas migracijos srityje, prieiga prie 150 mlrd. € gynybos fondo — ES turi kelis svertus, kuriais gali skatinti Turkiją. Kipras siekia, kad kiekvienas jų būtų susietas su pažanga suvienijant salą. Ši pozicija savaitgalį persikėlė į Briuselį, kur atvyko JT pasiuntinė Kiprui Marija Angela Holgin, tikrinanti, ką ES pasirengusi įtraukti į derybinį lauką (Cyprus Mail, Philenews).

Holgin tris savaites važinėjo tarp Nikosijos, Ankaros ir Atėnų, rengdama galimą „penki plius vienas“ konferenciją: dvi Kipro bendruomenės, Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė, o procesui pirmininkautų JT vadovas António Guterresas. Derybų formatas priklauso JT. Tačiau paskatos, galinčios keisti Turkijos skaičiavimą, yra Briuselyje, todėl ginčas dėl jų susiejimo su Kipro klausimu dalija ES sostines.

Ką Briuselis gali sulaikyti

ES svertai Turkijos atžvilgiu telkiasi keturiose srityse. Prekyba: muitų sąjungos, reguliuojančios prekių judėjimą be tarifų, modernizavimas. Kelionės: bevizio režimo Turkijos piliečiams liberalizavimas, metų metus strigęs dėl neįvykdytų sąlygų (Europos Komisija). Migracija: gilesnis bendradarbiavimas valdant pabėgėlių srautus. Gynyba: galima prieiga prie SAFE, naujos ES gynybos investicijų priemonės, paremtos iki 150 mlrd. € paskolomis ir priimtos 2025 m. gegužę (ES Taryba). Ne ES šalys SAFE lėšomis gali naudotis tik pritarus Tarybai, vadinasi, bet kuri valstybė narė gali prieštarauti.

Aštuoni Turkijos seniai įstrigusio stojimo į ES proceso skyriai — etapai, kuriuos kandidatė turi užbaigti prieš narystę — tebėra įšaldyti, kol Ankara neišplės muitų susitarimo taip, kad jis apimtų Kiprą (Europos Komisija). Sąlygos sulaikyti naudą jau egzistuoja. Klausimas, ar kas nors jas įjungs.

Nikosija spaudžia svertą

Kipro prezidentas Nikas Christodulidis birželį mėgino būtent tai. Jis susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antoniju Košta, siekdamas ES vaidmens JT procese. Užsienio reikalų ministras Konstantinas Kombas, kaip rašo Proto Thema, kalbėjo apie sąmoningą ES ir Turkijos darbotvarkės susiejimą su sprendimo dėl salos paieškomis.

Teisinis pagrindas tam yra. 2024 m. balandį ES vadovai sutarė, kad santykiai su Turkija turi būti „etapiniai, proporcingi ir grįžtami“ (Europos Vadovų Taryba). Tokia formuluotė leidžia bet kuriai valstybei narei stabdyti su Turkija susijusį klausimą argumentuojant, kad sąlygos neįvykdytos. Kipras ketina tuo naudotis.

Prancūzija sustiprino Nikosijos poziciją birželio pradžioje pasirašydama gynybinio bendradarbiavimo susitarimą su Kipru ir gilindama karinę prieigą Rytų Viduržemio jūroje. Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tam viešai paprieštaravo (Arab News). Paryžius Kiprą vertina kaip saugumo partnerį; Nikosija mėgina šią partnerystę paversti politiniu svoriu Briuselyje.

Sostinės, kurioms reikia Ankaros

Ne visos vyriausybės nori, kad Turkijai siūloma ES nauda būtų pririšta prie Kipro bylos. Vokietijai Ankara reikalinga migracijos valdymui, NATO koordinavimui ir stabilumui Artimuosiuose Rytuose (Bundesregierung). Berlynas kritikuoja Turkiją dėl tarptautinės teisės, bet priešinasi visapusiškam bendradarbiavimo įšaldymui (taz). Italija turi Viduržemio jūros energetikos ir saugumo interesų, dėl kurių Turkija jai išlieka svarbi, todėl nepritaria tam, kad kiekvienas ES ir Turkijos darbotvarkės klausimas taptų Kipro suvienijimo derybų įkaitu.

Skirtis struktūrinė: valstybės, labiausiai remiančios Kipro sąlygiškumą, nėra tos, kurios daugiausia rizikuotų praradusios Turkijos bendradarbiavimą.

Turkijos atsakymas: nieko

Ankaros vieša pozicija kertasi su JT atskaitos tašku — dviejų zonų, dviejų bendruomenių federacija, kurioje abi bendruomenės dalijasi viena valstybe. Turkijos gynybos ministerija teigia, kad veiktų tik dviejų valstybių sprendimas (Proto Thema). Užsienio reikalų ministerija bandymus nustumti į šalį Kipro turkų teises vadina „nepriimtinais“ (Hürriyet Daily News). Kai Turkija neįtraukė Kipro į COP31 klimato konferencijos parengiamuosius susitikimus, ES ministrai sukritikavo Ankarą; tai priminė, kad pripažinimo klausimas lydi beveik kiekvieną dvišalį dosjė (Internazionale/Reuters).

Patikimo Turkijos pareiškimo, kokią ES naudą Ankara būtų pasirengusi iškeisti į judėjimą Kipro suvienijimo klausimu, nėra.

Vėliau šiemet Kipras perims rotacinį pirmininkavimą ES Tarybai, todėl Nikosija valdys posėdžių darbotvarkę gynybos, migracijos ir pietinės kaimynystės klausimais. Darbotvarkės sudarymas svarbus: Kipras galės spręsti, kas ir kada aptariama. Tačiau jis negalės priversti balsuoti ar apeiti kitų vyriausybių. JT Saugumo Taryba Kipro klausimą svarstys liepos 16 d. (Cyprus Mail). Holgin į salą grįš liepos pradžioje.

Derybų stalą valdo JT. Paskatas aplink jį valdo ES. Kipras bando šiuos du procesus sujungti, bet tai veiks tik tuo atveju, jei Turkija nuspręs, kad Briuselio siūloma nauda verta politinės kainos.