Devynios šalys prašo pasienio lengvatų

Kai ES paleido skaitmeninę sienų kontrolės sistemą, buvo manoma, kad daugiausia sunkumų kils naujesnėms Šengeno narėms. Po devynių mėnesių padėtis apsivertė. Kroatija, prie Šengeno laisvo judėjimo erdvės prisijungusi tik 2023 m., teigia, kad Atvykimo ir išvykimo sistema (EES) jos pasienyje veikia sklandžiai. Skubaus palengvinimo Briuselio prašo Belgija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Malta, Nyderlandai ir Portugalija, taip pat Šveicarija (Euronews, Travel Tomorrow).

EES pakeitė pasų antspaudus elektroniniais įrašais apie kiekvieną ne ES pilietį, atvykstantį į Šengeno erdvę arba iš jos išvykstantį. Pirmą kartą registruojant keliautoją, pasienio pareigūnai užfiksuoja veido atvaizdą ir pirštų atspaudus (EES reglamentas). Sistema pradėjo veikti 2025 m. spalį. Teisines taisykles nustatė ES, bendrą duomenų bazę sukūrė ir prižiūri ES IT agentūra eu-LISA, tačiau realias patikras oro uostuose, uostuose ir sausumos pasienio punktuose vykdo nacionalinės sienos apsaugos institucijos. Šis trijų dalių modelis paaiškina didžiąją dalį vėlesnių problemų.

Penkios valandos prie vartų

Pirmasis biometrinis registravimas, Prancūzijos operaciniais vertinimais, vienam keliautojui trunka apie 60–90 sekundžių (Le Monde). Vasaros skrydžių piko metu toks laikas greitai virsta eilėmis. Prancūzijos oro uostuose fiksuotas laukimas iki penkių valandų ir praleisti jungiamieji skrydžiai (Ouest-France). Berlyno Brandenburgo oro uoste ne ES keleiviai, pasak jo vadovės Alettos von Massenbach, laukė iki dviejų valandų (Berliner Zeitung). Su panašiu spaudimu susiduria ir Graikijos salų oro uostai, aptarnaujantys didelius britų turistų srautus (The Guardian).

Viešai prieinamų, visą Šengeno išorės sieną apimančių duomenų apie laukimo laiką, kioskų veikimo stabilumą ar registravimo klaidų dažnį nėra. Todėl ir teiginiai apie „nedidelius paleidimo nesklandumus“, ir vertinimai, kad sistema stringa visur, remiasi daugiausia pavieniais atvejais, o ne patikimu palyginamuoju pagrindu.

Ko prašo devynios šalys

Devynios šalys neprašo atsisakyti EES. Jų reikalavimas siauresnis: pratęsti Komisijos paleidimo metu suteiktą pereinamąjį laikotarpį, leidžiantį pasienio pareigūnams itin didelių spūsčių metu laikinai nestabdyti biometrinių duomenų rinkimo, bet toliau elektroniniu būdu registruoti atvykimus ir išvykimus. Šis laikotarpis baigiasi rugsėjo 6 d. (Connexion).

Komisija atmetė bendrą sistemos stabdymą, teigdama, kad vėlavimus lemia nacionaliniai darbuotojų trūkumai, o ne bendros sistemos konstrukcijos klaida (CNN Greece). Šį argumentą sustiprino Kroatijos vidaus reikalų ministras Davoras Božinovićius: jo teigimu, šalis tinkamai pasirengė ir didelių problemų nemato. Valstybei, kuri daugelį metų buvo tikrinama senųjų Šengeno narių, abejojusių jos pajėgumais saugoti sieną, tai ir politinė žinutė: sistema veikia, kai vyriausybės pasirengia.

Aštriausia kritika eina priešinga kryptimi. „Fraport Greece“ vadovas Alexanderis Zinellis EES pavadino iš esmės ydinga ir teigė, kad ją reikia pertvarkyti, įskaitant išankstinę registraciją dar prieš kelionę, o ne duomenų rinkimą prie pasienio langelio (The Guardian, Newsbeast). Graikijos oro uostus papildomai spaudžia ir parengtų pasienio pareigūnų stygius — nacionalinė problema, kurios EES nesukūrė, bet kurią ji aiškiai išryškino (Dnews).

Ką išspręs rugsėjis

Rugsėjo 6 d. terminas verčia Komisiją apsispręsti. Jei pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas, kiekvienas Šengeno išorės sienos punktas turės vykdyti pilną biometrinį registravimą net piko metu. Jei Komisija jį pratęs, biometrinių duomenų rinkimas spaudimo sąlygomis faktiškai taps pasirenkamas. Tai silpnintų pagrindinę EES garantiją: patikrintus įrašus apie kiekvieno ne ES keliautojo atvykimą ir išvykimą. Tikėtina, kad kilę trikdžiai jau pastūmėjo į 2027 m. ir ETIAS — atskirą išankstinio kelionės leidimo sistemą, nors oficiali ES darbotvarkė tebenurodo 2026 m. pabaigą (travel-europe.europa.eu, Euronews).

Teisinis EES pagrindas stiprus, saugumo logika aiški. Šengeno vidaus laisvas judėjimas politiškai išsilaiko tik tada, kai išorės siena valdoma nuosekliai. Tačiau ES parašė vieną bendrą taisyklę, o įgyvendinimą paliko dvidešimt devyniems skirtingiems realiems oro uostams, uostams ir pasienio punktams. Tas pats reglamentas duoda sklandžias patikras Zagrebe ir penkių valandų eiles Paryžiuje. Šį pajėgumų skirtumą Komisijai dabar teks paaiškinti.