Vienas ECB didinimas, keturi paskolų tempai

Europos Centrinis Bankas (ECB), nustatantis palūkanų normas 20 euro naudojančių valstybių, rugsėjo 10 d. pagrindinę palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto, o indėlių galimybės palūkanų norma pasiekė 2,50 % (ECB sprendimas). ECB pirmininkė Kristina Lagard šį žingsnį pavadino prevenciniu. Bendroji vartotojų kainų infliacija, apimanti energiją ir maistą, rugpjūtį padidėjo iki 3,3 %, liepą siekusi 2,9 % (Eurostatas). Labiausiai ją kėlė energija, per metus pabrangusi 14,3 % (ECB prognozės).

Didesnės palūkanos dujų pasiūlos nepadidins. ECB siekia kito tikslo: neleisti, kad dėl brangesnės energijos darbuotojai reikalautų sparčiau kelti atlyginimus, o įmonės atitinkamai didintų paslaugų kainas. Taip infliacija galėtų užsitęsti net energijos kainoms stabilizavusis. Ar tokia prevencinė priemonė pateisina jos kainą, namų ūkiams pirmiausia priklauso nuo turimos būsto paskolos sutarties.

Keturios būsto paskolų rinkos, keturi skirtingi laikrodžiai

Rinkos palūkanų normos padidinimo tikėjosi gerokai prieš ECB posėdį. Banko liepos posėdžio ataskaitoje nurodyta, kad prekybos dalyviai rugsėjo sprendimą buvo įskaičiavę „beveik visiškai“ (ECB liepos posėdžio ataskaita). Todėl Euribor, pagal rinkos lūkesčius dėl trumpalaikių palūkanų ir bankų finansavimosi priemokų apskaičiuojamas kintamųjų būsto paskolų kainos rodiklis, kilo dar prieš Kristinos Lagard pranešimą. Nuo ECB sprendimo iki didesnės mėnesio įmokos gali praeiti kelios savaitės ar keli mėnesiai — laiką lemia konkrečios sutarties sąlygos.

Suomijoje poveikis juntamas greičiausiai. Gegužę su Euribor buvo susieta 95 % Suomijos būsto paskolų, o fiksuotosios palūkanos taikytos vos 4 % paskolų (Suomijos bankas). Daugumos jų palūkanos kartą per metus perskaičiuojamos pagal 12 mėnesių Euribor. Pavienis 0,25 procentinio punkto padidinimas nedidelis, tačiau keli tokie sprendimai susideda. Maždaug 11 % labiausiai įsiskolinusių Suomijos namų ūkių tenka 52 % visos namų ūkių skolos (Suomijos banko biuletenis). Šiai grupei net ir nedidelis kiekvienos įmokos padidėjimas ilgainiui tampa reikšminga našta.

Airijos sekamosios būsto paskolos į ECB sprendimus reaguoja dar tiesiogiau. Maždaug 100 000–130 000 skolininkų turi sutartis, kurių palūkanos automatiškai kinta kartu su ECB pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, aiškiai įrašyta šiose sutartyse. Nauja norma paprastai pradedama taikyti pirmąją kito mėnesio dieną (RTÉ, Irish Examiner). Komercinis bankas šiuo atveju atskiro sprendimo dėl kainodaros nepriima. Trys didžiausi Airijos bankai po birželio padidinimo standartinių kintamųjų ir fiksuotųjų palūkanų nepakeitė, todėl visa papildoma našta teko būtent sekamąsias paskolas turintiems klientams (The Journal).

Portugalijoje poveikis atidedamas. Maždaug pusei esamų būstui įsigyti paimtų paskolų taikomos kintamosios palūkanos, kitai pusei — mišriosios: pirmuosius dvejus–penkerius metus jos fiksuotos, o vėliau įmokos pradedamos skaičiuoti pagal Euribor (Banco de Portugal). Naujų paskolų rinkoje mišrusis modelis jau vyrauja — jam tenka 86 % neseniai suteiktų būsto paskolų (CNN Portugal). Nauji skolininkai nuo palūkanų augimo laikinai apsaugoti, tačiau fiksuotajam laikotarpiui pasibaigus kiekvienos tokios paskolos kaina bus perskaičiuota pagal tuo metu galiosiantį Euribor.

Prancūzijoje papildomos išlaidos tenka ne esamiems būstų savininkams, bet naujiems pirkėjams. Daugiau kaip 99 % Prancūzijos būsto paskolų palūkanų fiksuotos (Banque de France). Todėl daugumos jau paskolas grąžinančių gyventojų mėnesio įmokos apskritai nesikeis. Didesnes palūkanas mokės dabar būstą perkantys ir naujas paskolų sutartis sudarantys žmonės (CAFPI).

Ar duomenys pagrindžia ECB atsargumą?

Palūkanos padidintos baiminantis, kad brangesnė energija paskatins reikalavimus kelti atlyginimus ir tolesnį paslaugų kainų augimą, o infliacija dėl šių antrinių poveikių taps savaime palaikoma. Kol kas tai patvirtinančių duomenų nedaug. Grynoji infliacija, apskaičiuojama be energijos ir maisto kainų ir geriau parodanti antrinius poveikius, rugpjūtį net šiek tiek sumažėjo iki 2,4 %; sulėtėjo ir paslaugų kainų augimas (Eurostatas, Euronews). Dėl tolesnių posėdžių ECB neįsipareigojo.

Palūkanų sprendimo poveikio pasiskirstymas aiškesnis už tolesnę ECB politikos kryptį. Vienas normos padidinimas nesukelia vienodo būsto paskolų šoko visoje euro zonoje: Suomijos skolininkai papildomas išlaidas patiria per kelis mėnesius, Airijos sekamųjų paskolų turėtojai — per kelias savaites, Portugalijos mišriųjų paskolų klientai jų gali nepajusti dar kelerius metus, o daugumos Prancūzijos būstų savininkų jos apskritai nepasieks. Galutinę sąskaitą taip pat lemia paskolos likutis, iki sutarties pabaigos likęs laikas ir kiekvienam skolininkui taikoma sutartinė marža.

Palūkanų norma visoje euro zonoje vienoda. Namų ūkių mokama kaina — ne.