Švedijos blokus skiria vienas mandatas

Suskaičiavus maždaug 80 % rinkimų apylinkių balsų, Švedijos opozicinės partijos 349 vietų Riksdage turėjo 175 mandatus, o valdantieji – 174. Tokius preliminarius rezultatus paskelbė SVT, tačiau jie dar gali keistis. Abu blokus skiria vienas mandatas, bet partijų nesutarimai dėl būsimos vyriausybės sudėties reiškia, kad aritmetinė dauguma savaime valdžios neužtikrina. Paskutinė vieta gali nulemti, kas pajėgs blokuoti ministro pirmininko kandidatūrą, nors nė vienas blokas kol kas neturi visų partnerių pritarimo savo kandidatui.

Lemiama balsų skaičiavimo pabaiga

Likusius išankstinius ir pavėluotai iš užsienio gautus balsus Švedijos rinkimų administracija pradės skaičiuoti rugsėjo 16 d., trečiadienį; darbas gali užsitęsti iki ketvirtadienio (Švedijos rinkimų administracija). Vėliau apskričių rinkimų komisijos balsus perskaičiuos ir patikrins atskirai. Rezultatai taps oficialūs tik juos patvirtinus Rinkimų administracijai – to tikimasi rugsėjo 19–20 d. savaitgalį (Švedijos rinkimų administracija).

Vieno mandato reikšmę lemia Švedijoje taikomas negatyvusis parlamentarizmas: ministras pirmininkas gali pradėti arba tęsti darbą, jeigu prieš jį nebalsuoja bent 175 parlamentarai. Kandidatą teikia Riksdago pirmininkas, švediškai vadinamas talmanu, o dėl jo balsuoja parlamentas. 175 vietas turintis blokas gali atmesti varžovų kandidatą, tačiau tam visi jo nariai privalo balsuoti vieningai. Būtent tokio užtikrintumo dabar neturi nė viena pusė.

Andersson ir Kristerssono kliūtys

Kairiajame bloke socialdemokratų lyderė Magdalena Andersson pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su visomis partijomis, išskyrus Švedijos demokratus (TT / „Hallands Nyheter“). Kartu ji įspėjo Kairės partiją, kad šiai iki dalyvavimo vyriausybėje dar „tolimas kelias“. Andersson pakaktų, kad prieš jos kandidatūrą balsuotų mažiau nei 175 parlamentarai, tačiau tam reikėtų dviejų kompromisų: Kairės partija turėtų susitaikyti su ministrų postų negavimu, o Centro partija – toleruoti iš išorės vyriausybei įtaką darančią Kairę. Rinkimų naktį nė viena partija tokio susitarimo viešai nepatvirtino.

Dešiniajame bloke ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pažadėjo pirmą kartą skirti ministrų postų Švedijos demokratams (AP, BBC). 2022–2026 m. ši partija darė įtaką vyriausybės politikai, nors ministerijų nevaldė. Kristerssonas nori tai pakeisti, tačiau negali įpareigoti koalicijos partnerių pritarti. Jo vyriausybėje dirbę liberalai niekada viešai nesutiko posėdžiauti viename Ministrų Kabinete su Švedijos demokratų ministrais (SVT). Todėl net ir vėlyviesiems balsams suteikus dešiniajam blokui 175 vietas, liberalų pasipriešinimas gali sutrukdyti šią daugumą paversti vyriausybe.

Veto teisė sprendžiant ES biudžetą

Švedijos koalicijų dėlionė retai sulaukia didesnio dėmesio Europoje, tačiau šįkart jos pasekmės tiesiogiai susijusios su ES finansais. Rugpjūtį Švedija kartu su Vokietija, Austrija, Danija, Suomija ir Nyderlandais pareikalavo keliais šimtais milijardų eurų sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą beveik 2 trln. € vertės septynerių metų ES biudžetą (Vokietijos federalinė kanceliarija). Dėl šio biudžeto visos valstybės narės turi sutarti vieningai, kaip numatyta Sutarties dėl ES veikimo 312 straipsnyje, tad Švedija turi individualią veto teisę (312 straipsnis). Dauguma Švedijos partijų nepritaria didesniam ES biudžetui (Geteborgo universitetas), todėl Stokholmo reikalavimas riboti bendras išlaidas veikiausiai išliks ir pasikeitus vyriausybei. Skirtųsi prioritetai mažesnio biudžeto viduje: nuo Centro partijos ir žaliųjų priklausoma kairiųjų vyriausybė patirtų spaudimą apsaugoti klimato programas, o Švedijos demokratų remiama dešiniųjų valdžia – jas mažinti.

Gynybos klausimais septynios iš aštuonių Riksdago partijų remia didesnes išlaidas, o kovą parlamentas vienbalsiai patvirtino 12,9 mlrd. Švedijos kronų paramos Ukrainai paketą (Riksdagas). Parama Švedijos narystei NATO ir pagalbai Ukrainai grindžiama plačiu politiniu sutarimu, kurio nepakeistų nė vienas galimas koalicijos variantas.

Trečiadienį tęsiamas balsų skaičiavimas parodys, kuris blokas turi daugiau vietų. Tačiau vyriausybei sudaryti vis tiek reikės, kad Kairės partija, Centro partija, Švedijos demokratai arba liberalai atsisakytų bent vienos rinkimų naktį išsakytos sąlygos. Kol nė viena iš jų nenusileido, Švedija turi išrinktą parlamentą, bet neturi aiškaus kelio į naują Ministrų Kabinetą.