Paryžius mažina 2026 augimo prognozę iki 0.7%

Prancūzija 2026 m. ekonomikos augimo prognozę sumažino nuo 0,9 iki 0,7 % ir pažadėjo dar 3 mlrd. € sutaupymų, praneša „Reuters“ / „Yahoo“ ir „Le Figaro“. Tai biudžeto problemą padaro aiškesnę, bet jos neišsprendžia. Paryžius pripažino, kad lėtesnis augimas atneš mažiau pajamų, nei planuota. Kol kas nepasakyta, kam teks šių sutaupymų kaina.

Augimas biudžeto neišgelbės

Lėtesnis augimas biudžetą veikia tiesiogiai. Įmonės parduoda mažiau, darbuotojų pajamos auga silpniau, todėl valstybė surenka mažiau mokesčių, nei tikėjosi. Didėjant nedarbui, viešosios išlaidos taip pat gali kilti net ir nepristačius naujos programos.

Prancūzija prognozę sumažino jau turėdama silpnus rodiklius. INSEE duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė 0,1 %, o nedarbas siekė 8,1 %, vadinasi, mokesčių bazė minkštėjo dar prieš Paryžiui peržiūrint prognozę (INSEE). BVP rodo ekonomikoje sukuriamą vertę, todėl jam augant lėčiau tas pats piniginis deficitas atrodo didesnis kaip nacionalinio produkto dalis.

Ankstesnė 0,9 % prognozė buvo aukštesnė ir už nemažą dalį išorinių vertinimų. „Crédit Agricole“ birželio apžvalgoje 2026 m. Prancūzijos augimas vertintas 0,6 %, o kitos didžiosios prognozės svyravo tarp 0,5 ir 0,8 % („Crédit Agricole“). Naujoji prognozė labiau pagrįsta. Kartu ji panaikina tylų patogumą, kurį deficito planui suteikia pernelyg optimistinis augimo skaičius.

Trys milijardai eurų perka laiką, ne sprendimą

3 mlrd. € sutaupymas nedidelis šalia Prancūzijos palūkanų sąskaitos. Agence France Trésor prognozavo, kad 2026 m. valstybės skolos aptarnavimas kainuos 59,3 mlrd. €, t. y. tiek bus išleista palūkanoms dar prieš kalbant apie viešąsias paslaugas ar naujus politinius sprendimus (AFT). „Le Monde“ skelbė, kad vien per 2026 m. pirmąjį ketvirtį palūkanoms sumokėta daugiau kaip 6 mlrd. €, 37 % daugiau nei prieš metus („Le Monde“).

Tai nereiškia, kad paketas beprasmis. Jis rodo Briuseliui ir obligacijų investuotojams, kad Paryžius nebėra linkęs biudžeto plano remti pernelyg palankia prognoze. Tačiau vien šis dydis biudžeto aritmetikos nepakeičia.

Ispanijos palyginimas parodo, kodėl augimas toks svarbus. Madridas 2026 m. augimo prognozę padidino iki 2,6 %, 2026 m. deficito tikslą nustatė ties 2,1 % BVP, o skolą — ties 100,9 % BVP, nurodo Hacienda ir „El País“. Ispanijai vis tiek reikia kontroliuoti išlaidas. Tačiau stipresnis augimas leidžia didesnei prisitaikymo daliai vykti per mokesčių pajamas, o ne per matomus karpymus.

Italija primena, kodėl paprastos etiketės klaidina. Eurostato duomenys rodo Italijos skolą ties maždaug vidurine 130 % BVP intervalo dalimi ir deficitą šiek tiek virš 3 %, o Prancūzijos skolą — šiek tiek virš 110 %, deficitą — daugiau kaip 5 % (Eurostato deficito duomenys, Eurostato skolos duomenys). Prancūzijos deficito padėtis silpnesnė, nei leidžia manyti jos reputacija. Italijos skolos našta sunkesnė, nei gali panaikinti pastarųjų metų fiskalinė drausmė.

Kas mokės, dar neįvardyta

Trūkstamas faktas — kam teks sąskaita. Prancūzijos žiniasklaida rašo, kad sutaupymai paliestų centrinės valdžios ir socialinės apsaugos biudžetus, taip pat galimas maždaug 2 mlrd. € spaudimas vietos valdžiai, tačiau tikslios programos ir priemonių pastovumas lieka neaiškūs („Le Figaro“, „Europe 1“). Tai svarbu, nes valstybės apskaitoje parodytas sutaupymas gali tapti išlaidomis kitur.

Belgija rodo šį perdavimo kanalą. Federalinio biudžeto spaudimas ten virto ginču, ar regionai ir bendruomenės turi prisidėti daugiau; viename pranešime minimas galimas 7–10 mlrd. € federalinis poreikis (21news). Valonijos savivaldybės teigia, kad nedarbo reformos kaštai, perkelti vietos socialinės paramos tarnyboms, 35–50 % viršija pirminius vertinimus, o energetinė parama pažeidžiamiems namų ūkiams sumažinta 10 mln. € (UVCW).

Vokietija rodo kitą asimetriją. Berlynas dalį prioritetų gali finansuoti per specialiuosius fondus ir išimtis, o Prancūzija karpymus turi ginti gerokai atviresnėje biudžeto kovoje. Vokietijos žiniasklaida skelbė, kad 2027 m. biudžeto projekte numatyta apie 203 mlrd. € naujos skolos pagrindiniame biudžete ir specialiuosiuose fonduose („Tagesschau“, „Marketscreener“ / „Reuters“).

Prancūzija deficito problemą įvardijo sąžiningiau. Augimas jos tyliai neišspręs. Kitame biudžete teks pasakyti, kurios programos, vietos valdžios institucijos ir namų ūkiai realiai neš sutaupymų naštą.